|
== Biografija ==
Džovanis Pjerluidžis gimė 1525 arba 1526 m. [[Palestrina|Palestrinos]] miestelyje netoli Romos (kita versija – Romoje). Tikras jo vardas nėra tiksliai nustatytas. Pavardė, jeigu ją turėjo, nežinoma. Paprastai kompozitorius žinomas pravarde nuo gimtojo miesto – Palestrina. 1537 m. jis minimas choro berniuku Romos [[Santa Maria Maggiore (Roma)|Švč. Marijos Didžiojoje bažnyčioje]], kur mokėsi muzikos. Jo mokytojais buvo prancūzai, tuo metu choro vadovai, Robin Allapert ir Fimin Lebel. Nežinoma, kada būsimasis [[kompozitorius]] ten atvyko ir kiek prabuvo laiko. 1544 m. jis užėmė [[vargonai|vargonininko]] vietą Šv. Agapito bažnyčioje Palestrinos mieste. 1547 m. birželio 12 d. vedė vietinę merginą Lucrezia Gori, gyvenimo su kuria gyvenimo metu susilaukė 3 sūnų: Rodolfo (1549), Angelo (1552) ir Iginio (1558).<ref>[http://www.oxfordmusiconline.com/subscriber/article/grove/music/14497?q=Busnois&search=quick&pos=1&_start=1#firsthit Lewis Lockwood, D. Noel O’Regan, Jessie Ann Owens, Oxford Music Online]</ref> 1551 m. kompozitorius iš Palestrinos buvo iškviestas dainuoti ir būti choro vadovu Džulijos kapeloje (''Cappella Giulia'') [[Šv. Petro bazilika|Šv. Petro bazilikoje]]. Iš pradžių mokė berniukų chorą dainuoti. 1553 m. buvo pakeltas į [[kapelmeisteris|kapelmeisterius]]. 1554 m. išleisti pirmi Palestrinos kūriniai – tomas mišių, dedikuotų popiežiui [[Julijus III|Julijui]] III-ajam. Gali būti, kad popiežius ir kompozitorius turėjo ryšių, nes Julijus III-asis vienu metu buvo Palestrinos miesto vyskupu. 1555 m. pasirodė pirmas Palestrinos [[madrigalas|madrigalų]] leidimas.
1555 m. sausį Palestrina pradėjo dainuoti [[Siksto koplyčia|Siksto koplyčios]] chore. Gali būti, kad tuo pasirūpino [[popiežius Julijus III]]-asis, nes Palestrina buvo vedęs ir negalėjo pagal taisykles negalėjo dainuoti Siksto koplyčioje. Be to, skiriant į šį postą, nebuvo atsiklausta kitų choristų nuomonės. 1555 m. kovą mirė Julijus III-asis, o sekantis popiežius [[Marcelis II]]-asis mirė po dar trijų savaičių (popiežius, kuriojo vardu pavadintas garsiausias Palestrinos garsiausias kūrinys – „[[Popiežiaus Marcelio mišios]]“) mirė dar po trijų savaičių. Po to valdęs [[popiežius Paulius IV]]-asis atnaujino taisyklę, kad Siksto koplyčioje negali dainuoti vedę vyrai ir Palestrina, kartu su dviem kitais giedotojais, buvo atleistas iš pareigų, skiriant jam menką pensiją. 1555 m. spalio 1 d. Palestrina pradėjo dirbti [[Laterano Šv. Jono bazilika|Laterano Šv. Jono bazilikoje]] kapelmeisteriu. 1560 m. jis nesutarė su bažnyčios vadovybe dėl užmokesčio ir 1561 m. pradėjo dirbti analogiškame poste [[Santa Maria Maggiore (Roma)|Švč. Marijos Didžiojoje bažnyčioje]]. 1563 m. pasirodė pirmoji išleista Palestrinos [[motetas|motetų]] knyga. 1564 m. vasarą jis dirbo kardinolui Ipolitui II d’Estė, koordinavo muzikinius renginius [[Vila d'Estė]] [[Tivolis|Tivolyje]].
1566 m. Palestrina paliko [[Santa Maria Maggiore (Roma)|Švč. Marijos Didžiąją bažnyčią]] ir įsidarbino ''Seminario Romano'' seminarijoje, kurioje mokėsi jo sūnūs. Joje kompozitorius dirbo iki 1571 m. Tarpais dirbdavo kardinolui Ipolitui II d’Estė. 1568 m. jam [[imperatorius Maksimilijonas II]]-asis pasiūlė prestižinį kapelmeisterio postą [[Viena|Vienoje]], bet buvo nesutarta dėl atlygio. Maždaug tuo metu Palestrina pradėjo palaikyti ryšius su [[Mantuja|Mantujos]] hercogu Giuljelmu I Gonzaga. SusirašinėjimoIš metušio susirašinėjimo išliko vieninteliai Palestrinos laiškai. Kompozitorius pasirašinėjo ''Giovanni Petraloysio'' ir tik viena kartą Palestrina.<ref>[http://www.oxfordmusiconline.com/subscriber/article/grove/music/14497?q=Busnois&search=quick&pos=1&_start=1#firsthit Lewis Lockwood, D. Noel O’Regan, Jessie Ann Owens, Oxford Music Online]</ref> Kompozitorius sukūrė keletą mišių hercogo koplyčios chorui. 1571 m. Palestrina vėl tapo Džulijos kapelos vadovu Šv. Petro bazilikoje. 1572 m. [[maras|maro]] metu Palestrina neteko brolio Silos ir sūnaus Rodolfo. Kitas sūnus Andželas mirė sekančio maro metu 1572 m. Toks pat likimas ištiko kompozitoriaus žmoną 1580 m. Po jos mirties Palestrina buvo pradėjęs ruoštisruošėsi tapti dvasininku, tačiau persigalvojo ir 1581 m. vedė antrą kartą. Antrąja žmona buvotapo pasiturinti [[našlė]] Virgina Dormoli. Šiuo laikotarpiu Palestrina pradėjo dažniau publikuoti savo kūrinius. Taip pat rašė muziką kitoms Romos bažnyčioms. Turėjo pasiūlymų ir galimybių kraustytis dirbti atgal į [[Santa Maria Maggiore (Roma)|Švč. Marijos Didžiąją bažnyčią]], į Mantują, Palestrinos miesto katedrą. Kompozitorius mirė 1594 m. vasario 2 d. nuo [[pleuritas|pleurito]]. Palaidotas Naujojoje koplyčioje SenojojeSenosios Šv. Petro bazilikojebazilikos Naujojoje koplyčioje. Antkapio inskripcijoje vadinamas muzikos princu (''Joannes Petrus Alyiius Praenstinus Muzisae Princeps'').
== Kūryba ==
|
