|
'''Archeologija''' ({{Gr|αρχαιολογία}} 'senovės mokslas', iš {{gr|αρχαίος}} 'senas' + λόγος 'mokslas') – [[mokslas]], tiriantis [[Senovės istorija|senovinių]] ir [[priešistorė|priešistorinių]] laikų [[žmogus|žmonių]] materialios [[kultūra|kultūros]] paveldą bei [[Hominidai|hominidų]] [[fosilijos|fosilijas]]. [[XIX a.]] archeologija susiformavo kaip savarankiška [[istorija|istorijos]] mokslo šaka. [[XX a.]] JAV priskirta [[antropologija|antropologijos]] disciplinai. Remiasi [[gamtos mokslai|gamtos mokslumokslų]] tyrimais ir [[Humanitariniai mokslai|humanitarinių mokslų]] interpretacijomis.<ref name="VLE">{{VLE|I|||[https://www.vle.lt/straipsnis/archeologija/ Archeologija]}}</ref><ref>{{Cite book|url=http://sk.sagepub.com/reference/anthropology|title=Encyclopedia of Anthropology|last=Birx|first=H.|date=2006|location=Thousand Oaks, California|doi=10.4135/9781412952453}}</ref>
Materialinės kultūros paveldas interpretuojamas etnologijos, kalbotyros, mitologijos, istorijos mokslų duomenimis. Archeologijos radiniams ir kultūriniams sluoksniams tirti pasitelkiami gamtos mokslai (biologinė antropologija, paleobotanika, geologija, osteologija, archeogenetika, fizika, chemija). Archeologinis datavimas nustatoma atliekant metalografijos, dendrochronologijos, trasologijos ir paleomagnetinius tyrimus, radiokarbonines, spektrines, struktūrines ir kitas analizes.<ref name="VLE" />
savarankiška specialioji [[Humanitariniai mokslai|humanitarinių mokslų]] [[istorija|istorijos]] [[mokslas|mokslo]] šaka, tirianti [[Archeologinis paveldas|archeologinį paveldą]] – seniausiąją [[mokslas]], kuris pagal materialios [[kultūra|kultūros]] liekanas – daiktus, žmonių palaikus istoriją, ir jos raidos dėsningumus nuo [[priešistorė|priešistorinių]] laikų iki maždaug [[XVII a.]] pabaigos. Archeologijos terminą pirmą kartą pavartojo [[Platonas]]. [[XIX a.]] archeologija susiformavo kaip savarankiška [[istorija|istorijos]] mokslo šaka. Pagal archeologijos paminklų liekanas ir radinius remiasi [[antropologija|antropologijos]], [[etnologija|etnologijos]] ir kitų mokslų interpretacijomis. Jiems tirti pasitelkiami [[gamtos mokslai]].<ref name="VLE">{{VLE|I|||[https://www.vle.lt/straipsnis/archeologija/ Archeologija]}}</ref><ref>{{Cite book|url=http://sk.sagepub.com/reference/anthropology|title=Encyclopedia of Anthropology|last=Birx|first=H.|date=2006|location=Thousand Oaks, California|doi=10.4135/9781412952453}}</ref>
'''Archeologija''' (gr. ''αρχαιολογία'' 'senovės mokslas', iš {{gr|αρχαίος}} 'senas' + λόγος 'mokslas, mokymas') yra [[mokslas]], kuris pagal materialios [[kultūra|kultūros]] liekanas – daiktus, žmonių palaikus, [[architektūra|architektūrą]], [[landšaftas|landšaftą]] bei kitokius pėdsakus – tiria žmonijos praeitį. [[antika|Antikoje]] ši sąvoka naudota įvardinti tam tikro regiono [[istorija]]i, pvz., [[Tukididas|Tukidido]] [[Sicilija|Sicilijos]] „Archeologija“.
Archeologijos pradžia laikoma radinių senovės daiktų [[kolekcija|kolekcijoms]] paieška, kol [[XIX amžius|XIX a.]] archeologija įgavo mokslo statusą. Archeologija glaudžiai susijusi su istorija, tačiau ne visose šalyse laikoma istorijos mokslo dalimi, pvz., anglosaksų šalyse archeologija labiau siejama su [[antropologija]] ir [[etnologija]].
Archeologijoje taikomi įvairūs tyrimo būdai ir metodai – kasinėjimai, [[radiokarboniniai tyrimai]] radinių amžiui nustatyti, [[antropometrija]], [[DNR analizė]], [[žiedadulkių analizė]], netgi [[aerofotografija]] ar povandeniniai tyrinėjimai. Atskiroms archeologijoms problemoms spręsti taikomi ir [[geologija|geologijos]], istorijos, [[logika|logikos]], [[fizika|fizikiniai]], techniniai, [[chemija|cheminiai]], [[biologija|biologiniai]] metodai. Pastaruoju metu tapo populiarūs ir [[archeogenetika|archeogenetiniai]] tyrimai. Remiantis tam tikro etapo materialiniu žmogaus veiklos palikimu, archeologija bando rekonstruoti ir senovės visuomenių funkcionavimą bei gyvenimo būdą.
== Išnašos ==
|
