Stichinė nelaimė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Žmonijos silpnoji vieta, apsunkinanti išgyvenimą užklupus gamtos stichijai yra nesugebėjimas planuoti ateitį arba neturėjimas priemonių padėsiančių apsisaugoti užklupus gamtos stichijai. Visa tai atsiliepia finansų, pastatų ir žmonių netektimi. Praradimų rezultatai priklauso nuo to kaip [[visuomenė]] reaguos į [[Katastrofa|katastrofą]]. Tai galima suprasti kaip formuluotę: ''stichija užklumpa tada, kai atsiranda galimybė būti pažeidžiamu''. Gamtos pavojai niekada netaps stichine nelaime, jei vietovė yra nepažeidžiama (pvz., stiprūs žemės drebėjimai neapgyvendintose vietovėse). Kartais terminas ''gamtos'' yra ginčytinas, nes kai kuriais atvejais pavojai ir katastrofos nenutinka be žmogaus įtakos. Stichijos poveikio stiprumas taip pat priklauso nuo stichijos dydžio, prigimties {{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2007 m. lapkričio}}

[[Vaizdas:Pinatubo91eruption plume.jpg|thumb|[[Pinatubas|Pinatubo ugnikalnio]] išsiveržimas, [[1991]] m.]]

 

[[Vaizdas:Timpavalanche.jpg|thumb|Sniego griūtis [[Juta|Jutoje]], Timpanogos kalnas]]