Vandens augalai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 90.138.16.117 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Lot-bot-as keitimas) Žyma: Atmesti |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 2:
[[Vaizdas:Nuphar lutea (habitus).jpg|thumb|250px|Lūgnės veši vandenyje, tik jų lapai ir žiedai plūduriuoja virš vandens]]
'''Vandens augalai''' – [[augalai]], prisitaikę gyventi [[vanduo|vandenyje]], dar vadinami hidrofitais. Vandens
Atsižvelgiant į vandens augalo organų padėtį vandenyje, ore ir dirvožemyje, skiriamos jų ekologinės grupės:
# laisvai plaukiojantys vandenyje,
# didžiąja dalimi arba visiškai pasinėrę po vandeniu ir įsišaknyje dirvožemyje,
# didžiąja dalimi iškilę virš vandens ir įsišaknyje dirvožemyje.<ref name=":0">Tupčiauskaitė J., 2012. ''Botanikos mokomoji lauko praktika: Stuomeninių augalų mokomųjų ekskursijų konspektai, užduotys ir kontroliniai klausimai''. Vilnius.</ref>
== Morfologija ==
Vandens
* ramstiniai [[Audinys (biologija)|audiniai]] menkai išsivystę arba jų nėra, jie telkiasi stiebo centre, o ne periferijoje, todėl [[Stiebas|stiebai]] yra lankstūs;
Dauguma vandens augalų puikiai dauginasi vegetatyviškai, todėl gali greitai užželti vandens telkinį. Vandens augalai yra svarbus maisto šaltinis žuvims, [[vandens paukščiai|vandens paukščiams]]. Pietryčių, Rytų Azijoje vandens augalai plačiai naudojami ir žmonių mityboje.▼
* būdinga aerenchima, [[Audinys (biologija)|audinys]] gausus plačių oro pripildytų tarpuląsčių, gerinančių dujų apykaitą;
* dažnai [[Lapas|lapams]] būdinga heterofilija – vandenyje panirę lapai yra kitokios formos, nei esantys paviršiuje;
* [[Epidermis|epidermio]] [[Ląstelės sienelė|sienelės]] plonos, [[kutikulė]] plona arba jos visai nėra, tai leidžia siurbti vandenį bei jame esančias medžiagas visu augalo paviršiumi;
* [[Lapas|lapų]] paviršiaus plotas dažnai yra didesnis nei sausumos augalų;
* apytakos [[Audinys (biologija)|audiniai]] redukuoti arba jų nėra;
* [[Šaknis|šaknys]] neturi šakniaplaukių arba jų turi labai mažai, vandens augalų [[Šaknis|šaknų]] pagrindinė funkcija yra įsitvirtinti telkinio dugne ar palaikyti pusiausvyrą, o ne iš dirvožemio siurbti vandenį su jame ištirpusiomis medžiagomis. Kai kurie vandens augalai šaknų neturi;
* pasinėrę [[Lapas|lapai]] neturi [[Žiotelė|žiotelių]], o paviršiuje plūduriuojančių lapų žiotelės būna tik viršutinėje pusėje;
* [[Lapas|lapai]] ir kitos augalo dalys kartais būna padengti gleivių, kurios, manoma, saugo nuo organinių medžiagų išplovimo ir nuo kenkėjų;
* pasinėrusiųjų augalų [[mezofilis]] nediferencijuotas į statųjį bei purųjį, nes šviesos intensyvumas vandenyje yra kur kas silpnesnis nei ore;
* hidrofitų lapų epidermyje gali būti [[Chloroplastas|chloroplastų]], o sausumos augaluose tai pasitaiko labai retai;
* pasinėrusių po vandeniu augalų lapai dažnai būna padengti kalkių plutelės iš CaCO<sub>3</sub>, dėl kurios vandens augalai tampa šiurkštūs.<ref name=":0" />
Dauguma vandens augalų puikiai dauginasi [[Vegetatyvinis dauginimasis|vegetatyviškai]], todėl gali greitai užželti vandens telkinį.<ref name=":1" />
Greta įprastinių vegetatyvinių dauginimosi būdų ([[Šakniastiebis|šakniastiebiais]], palaipomis) gali daugintis ir labai specifiškai, pvz. turijonais – vandens augalų žiemojančiais [[Pumpuras|pumpurais]]. Turijonai gali būti iš tankiai išaugusių lapų pradmenų susidarę galiniai pumpurai arba lapuotų šakelių sutrumpėjusiais tarpubambliais viršūnėlės. Turijone kaupiami [[angliavandeniai]] bei [[mineralinės medžiagos]]. Rudenį atsiskyrę nuo pagrindinio augalo jie nugrimzta ir žiemoja vandens telkinio dugne, o pavasarį iškylą į paviršių ir virsta naujais augalais.<ref name=":0" /><ref>Adamec L. 2018. Ecophysiological characteristics of turions of aquatic plants: A review. Aquat Bot. 148:64–77. doi:10.1016/j.aquabot.2018.04.011.</ref>
Didžioji dalis vandens augalų žydi, veda [[vaisius]] ir brandina [[Sėkla|sėklas]] virš vandens.<ref name=":0" />
== Lietuvos vandens augalai ==
* Mezotrofinių [[Ežeras|ežerų]] ir tvenkinių augalai: [[Maurabragis|maurabragio]] genties dumbliai, [[permautalapė plūdė]], [[blizgančioji plūdė]], [[Berchtoldo plūdė]], [[mažažiedė vandens lelija]], [[paprastoji lūgnė]], [[plūduriuojančioji plūdė]]. Į [[Lietuvos raudonoji knyga|Lietuvos raudonąją knygą]] įrašytos rūšys: [[ežerinė slepišerė]], [[ežerinė lobelija]], [[pražangiažiedė plunksnalapė]], [[menturlapė ežerutė]], [[paprastoji vandens lelija]], [[rėpliojantysis vėdrynas]], [[didysis plukenis]], dumblis [[šiurpinis žvakidumblis]].
* Eutrofinių ežerų ir tvenkinių rūšys: [[mažažiedė vandens lelija]], [[paprastoji lūgnė]], [[plūduriuojančioji plūdė]], [[permautalapė plūdė]], [[blizgančioji plūdė]], [[menturinė plunksnalapė]], [[standžialapė kurklė]], [[mažoji plūdena]], [[plūduriuojantysis vandenplūkis]], [[paprastoji nertis]], [[paprastasis skendenis]]. Į [[Lietuvos raudonoji knyga|Lietuvos raudonąją knygą]] įrašytos rūšys: [[pūslėtoji aldrūnė]], [[menturlapė ežerutė]], [[paprastoji vandens lelija]].
* Distrofinių ežerų ir tvenkinių rūšys: [[mažažiedė vandens lelija]], [[paprastoji lūgnė]], [[mažasis skendenis]]. Į [[Lietuvos raudonoji knyga|Lietuvos raudonąją knygą]] įrašytos rūšys: [[mažažiedė lūgnė]], [[paprastoji vandens lelija]].
* Išdžiūstančių ežerų ir tvenkinių rūšys: [[paprastoji kurklė]], [[pavasarinė praujenė]], [[tvenkininė praujenė]], [[plunksnalapė griovenė]], [[alpinė plūdė]], [[plūduriuojančioji plūdė]].
* Gipso karsto ežerų rūšys: [[paprastoji nertis]], [[trilypė plūdena]], [[menturinė plunksnalapė]], [[šukinė plūdė]], [[ežerinis meldas]], [[šakotasis šiurpis]], [[švelnioji liūnsamanė]].
* Upių ir upelių sraunumų rūšys: [[paprastoji kurklė]], [[plūdinė kurklė]], [[siauralapė kurklė]], siauralapė [[drėgnuolė]], [[skėtinis bėžis]], [[įvairioji praujenė]], [[trieilė nertvė]], [[varpotoji plunksnalapė]], [[alpinė plūdė]], [[plūduriuojančioji plūdė]], [[spindinčioji plūdė]], [[permautalapė plūdė]], [[strėlialapė papliauška]], [[paprastasis šiurpis]], [[šaltininė veronika]].
* Lėtų upių ir upelių rūšys: [[mažažiedė vandens lelija]], [[paprastoji lūgnė]], [[plūduriuojančioji plūdė]], [[šukinė plūdė]], [[permautalapė plūdė]], [[strėlialapė papliauška]], [[ežerinis meldas]]. Į [[Lietuvos raudonoji knyga|Lietuvos raudonąją knygą]] įrašytos rūšys: [[mažažiedė lūgnė]], [[paprastoji vandens lelija]].<ref>Ulevičius A., Tupčiauskaitė J., 2013. ''Ekosistemų praktikumas: buveinės ir jų būdingosios rūšys''. Vilnius.</ref>
Taip pat Lietuvos vandenyse gausu žemesniųjų vandens augalų, kurių daugumą sudaro dumbliai. Saugomos šios rūšys: [[ežerinė lobelija]], [[šakotoji ratainytė]], [[pūslėtoji aldrūnė]], [[širdžialapė kaldezija]], [[pražangiažiedė plunksnialapė]]<ref name=":1">{{TLE|4|447}}</ref>.▼
== Vandens augalų reikšmė ==
Augalai vandens telkinius pildo [[Deguonis|deguonimi]] ir sugeria [[Anglies dioksidas|anglies dioksidą]]. Kai kurie augalai (pvz. [[paprastoji nendrė]]) akumuliuoja į vandens telkinius patenkančius [[Organinis junginys|organinės]] kilmės teršalus. Augalų sąžalynai svarbūs žuvų nerštui, juose įsikuria ir kita vandens fauna. Vandens augalija silpnina ardomąją bangų veiklą. Augalai gali būti vandens biologinės būklės indikatoriai.
Vandens augalai gali užželti ežerus, tvenkinius, melioracijos griovius bei kitus drenažo sistemos įrenginius. Yrant augalų nuokritoms gali atsirasti deguonies stygius, kai kurie irimo produktai gali būti nuodingi.
Daugelio rūšių vandens augalai pasaulyje plačiai paplitę.<ref name=":0" />
▲
▲Taip pat Lietuvos vandenyse gausu žemesniųjų vandens augalų, kurių daugumą sudaro dumbliai. Saugomos šios rūšys: [[ežerinė lobelija]], [[šakotoji ratainytė]], [[pūslėtoji aldrūnė]], [[širdžialapė kaldezija]], [[pražangiažiedė plunksnialapė]]<ref>{{TLE|4|447}}</ref>.
== Šaltiniai ==
| |||