Lisa prie Labės: Skirtumas tarp puslapio versijų

Vietovė Lisa pirmą kartą paminėjo [[Kosmas]] savo kronikoje. Piliakalnis buvo vienas svarbesnių [[Slavai|Slavų]] centrų. Lisos piliakalnyje buvo kalintas, iškastruotas bei apakintas čekų kunigaikštis [[Jaromiras (pršemislaitis)|Jaromiras]] iš pršemislaičių dinastijos. Ji ten pasiuntė jo brolis [[Oldržichas (pršemislaitis)|Oldržichas]]. XIII amžiuje čia buvo pastatyta pilis ir Lisa nuo to laiko iki Liucemburkų eros buvo Čekijos karalienių nuosavybė. Miestu Lisa jau buvo 1291 metais. 1355 m. [[Karolis IV Liuksemburgietis|Karolio IV]] žmona Ona dovanojo Lisos parapiją Prahos Augustionų vienuolynui. Augustionai po to Lisoje įsteigė konventą. Per [[Husitai|husitų]] karus Lisa kartu su pilimi bei vienuolynu labai nukentėjo. Lisa pereidavo iš vienų husitų veikėjų į kitų rankas. XV ir XVI amžių sanduroje, tuometinis paveldėtojas Albrechtas Smiržickis iš [[Smiržicė|Smiržicių]] liepė pilį perstatyti į rūmus. Po jo mirties Lisą paveldėjo jo motina. Tada buvo Lisa užrašyta į "Žemių lentas" (tuometinės kadastro knygas, ček. desky zemské) kaip Smiržicų šeimos paveldas ir dėl to Lisos herbas yra su Smiržicų šeimos herbo elementais. 1548 Lisą pirko [[imperatorius Ferdinandas I]]. Neblogą miesto vystymasį nutraukė [[trisdešimtmetis karas]]. Miestas buvo nuo husitų karų protestantiškas, todėl prievartinė rekatolizacija iššaukė 1625 m. ginkluotą sukilimą. Prieš pat kaizerinės armijos "tvarkos" įvedimą evangelikai sudegino savo namus ir pasitraukė į egzilą. Vis dėl to Lisoje liko slaptų evangelikų, kartkartėmis aptinkamų ir persekiojamų iki pat 1781 m. paskelbto [[Tolerancijos patentas|tolerancijos patento]]. Iškart po jo buvo 1783 m. įsteigta Evangelikų (kalvinistų) bažnyčia. Nuo 1918 m. pavadinta [[Čekijos brolių evangelinė bažnyčia]]. Jos nuosavybė sudaro vieną svarbesnių kultūros paveldo vienetų Lisoje.