Pelkė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 60:
Tarpinė pelkė yra pereinamoji stadija iš žemapelkės į aukštapelkę. Joje yra vidutiniškas kiekis maisto medžiagų ir [[Gruntinis vanduo|gruntinį vandenį]] augalai pasiekia sunkiau dėl durpių sluoksnio. Tarpinės pelkės paviršius yra plokščias. Storėjant durpių sluoksniui ir toliau vykstant augalijos kaitai, tarpinio tipo pelkę paprastai pakeičia aukštapelkė.
Čia dar auga žemapelkiniai, bet yra ir aukštapelkinių durpojų. Pelkėjant, [[paprastoji eglė]] ir dauguma [[Žaliosios samanos|žaliųjų samanų]] išnyksta, o [[Beržas|beržai]], [[Karklas|karklai]], [[Nendrė|nendrės]] ir [[Viksva|viksvos]] išlieka.Viksvynuose dominuoja [[laiboji viksva]] (''Carex lasiocarpa'') ir [[aukštoji viksva]] (''Carex elata''). Ilgainiui pelkėje atsiranda daugiau įvairių rūšių [[Kiminai|kiminų]]. Taip pat atsiranda rūgščią terpę mėgstančių aukštapelkių krūmokšnių: [[paprastoji spanguolė]], [[siauralapė balžuva]], gali augti [[pelkinis gailis]], [[vaivoras]], [[durpyninis bereinis]].
Kai kurių rūšių durpojai, pvz., [[liūnsargė]] (''Scheuchzeria palustris''), [[svyruoklinė viksva]] (''Carex limosa''), baltoji [[saidra]] (''Rhynchospora alba''), auga ir aukštapelkėse, ir žemapelkėse, sudarydamos bendrijas ir su kiminais, ir su žaliosiomis samanomis.<ref name=":0" />
| |||