16:11, 8 kovo 2021 versija taisyti Ramilija (aptarimas \| indėlis) 3 keitimai →‎Žemapelkės Žyma: Vizualus redagavimas ← Prieš tai darytas keitimas		17:08, 8 kovo 2021 versija taisyti anuliuoti Vezhlys (aptarimas \| indėlis) 7 905 keitimai S pataisymai Kitas pakeitimas →
Eilutė 21: Durpės yra prastas šilumos laidininkas, todėl pavasarį pelkė įšyla vėliau, ir augalų [[vegetacija]] vėluoja. Dėl šių substrato ypatumų durpojai turi savitus anatominius ir [[Morfologija (biologija)\|morfologinius]] požymius. Pelkių augalų audinių ~~tarpulasčiai~~tarpuląsčiai yra stambūs ir užpildyti oro. Pelkėse randami vabzdžiaėdžiai ir parazitiniai augalai, kurie savitu mitybos būdu bando kompensuoti mineralinių medžiagų, o ypač [[Azotas\|azoto]], trūkumą. Dėl mažamaistės aplinkos tipiniai pelkių [[induočiai]] augalai yra visžaliai, mažais, odiškais lapais, pasidengusiais stora [[Kutikulė\|kutikule]], vaško sluoksniu ar plaukeliais. Šiais požymiais jie primena [[Kserofitas\|kseromorfinius]] sausų vietų augalus. Trūkstant azoto žymiai sulėtėja augalų augimas, generatyvinių dalių vystymasis, lapuose sumažėja [[Chlorofilas\|chlorofilo]] kiekis, tad durpėse augantys augalai yra neaukšti ir smulkūs. Durpojų šaknys auga ne gilyn į substratą, bet pasiskirsto horizontaliai paviršiniame sluoksnyje ar net kyla į viršų prisitaikydamos prie nuolat besikaupiančio durpių sluoksnio. Taip pat sumedėję pelkių augalai vis aukščiau išaugina pridėtines šaknis. Eilutė 60: == Tarpinės pelkės == Tarpinė pelkė yra pereinamoji stadija iš ~~žemaplekės~~žemapelkės į aukštapelkę. Joje yra vidutiniškas kiekis maisto medžiagų ir [[Gruntinis vanduo\|gruntinį vandenį]] augalai pasiekia sunkiau dėl durpių sluoksnio. Tarpinės pelkės paviršius yra plokščias. Storėjant durpių sluoksniui ir toliau vykstant augalijos kaitai, tarpinio tipo pelkę paprastai pakeičia aukštapelkė. Čia dar auga žemapelkiniai, bet yra ir aukštapelkinių durpojų. Pelkėjant, [[paprastoji eglė]] ir dauguma [[Žaliosios samanos\|žaliųjų samanų]] išnyksta, o [[Beržas\|beržai]], [[Karklas\|karklai]], [[Nendrė\|nendrės]] ir [[Viksva\|viksvos]] išlieka. Ilgainiui pelkėje atsiranda daugiau įvairių rūšių [[Kiminai\|kiminų]]. Taip pat atsiranda rūgščią terpę mėgstančių aukštapelkių krūmokšnių: [[paprastoji spanguolė]], [[siauralapė balžuva]], gali augti [[Pelkinis gailis\|pelkinis gailis,]] [[vaivoras]], [[durpyninis bereinis]]. Eilutė 134: <references /> * Lietuva. Šeimos ~~eniklopedija~~enciklopedija, Šviesa, Kaunas, 2006 m. * Seibutis. A, Lietuvos pelkės. Lietuvos TSR fizinė geografija, 1958 m.

Pelkė: Skirtumas tarp puslapio versijų