Gajus Marijus: Skirtumas tarp puslapio versijų

Yra legenda, kad Marijus, būdamas paauglys, rado erelio lizdą su septyniais paukščiukais. Kadangi ereliai buvo laikomi šventais [[Jupiteris (mitologija)|Jupiterio]], vyriausio romėnų dievodieo, paukščiais, tai buvo laikoma jo išrinkimo konsulu septynis kartus ženklu. Vėliau, būdamas konsulu, jis paskelbė erelį [[SPQR|Romos Senato ir liaudies]] simboliu.

Esant tokioms aplinkybėms nenuostabu, kad Marijus buvo sėkmingai išrinktas konsulu [[107 m. pr. m. e.]] Nesėkmingas [[Jugurtos karas|Jugurtos]] kara ir oligarchijos milžiniškas kyšininkavimas davė progą jam pasireikšti, nes palyginus su korumpuotais valdininkais jis buvo dorybingas naujas žmogus, sunkiai kopęs karjeros laiptais. Tačiau remdamasis ''Lex Sempronia'' nuostatomis dėl konsulo provincijomis, kurios teigia, kad esančiais metais Senatas turi nuspręsti konsulo provincijas kitiems metams prieš rinkimus, Senatas nusprendė konsului neskirti provincijos, kuriai priklausė Jogurtos karas, konsului. Marijus apėjo šį nutarimą kaip buvo padaryta [[131 m. pr. m. e.]] Tais metais kilo ginčas kas turėtų vadovauti karui su [[Aristonikas|Aristoniku]] Azijoje. Tada tribūnas išleido įstatymą, leidžiantį karo vado rinkimus (precendentas šiai procedūrai buvo per [[Antrasis Punų karas|Antrajį Punų karą]]). Panašus įstatymas buvo paskelbtas [[108 m. pr. m. e.]] ir Marijus buvo liaudies išrinktas karo vadu. Metelas labai nusiminė ir grįždamas į RomąRmą nesusitiko su Marijum. Jam buvo suteiktas [[Romėnų triumfas|triumfas]] ir pravardė Numidietis.

Marijui reikėjo daugiau karių, tad jis pakeitė verbavimo procedūrą, tikriausiai nesuprasdamas šio poelgio prasmės. Tuo metu jokios tarnybos negalėjo eiti žmonės, kurie turėjo mažiau turto nei penktos cenzo klasės reikalavimai. Grakchai bandė suteikti teisę tarnauti tiems neturtingiesiems ir juos padaryti armijos dauguma. Panaikinant Grakchų [[107 m. pr. m. e.]] reformas, turto cenzas tarnybai buvo sumažintas nuo 11 iki 3 tūkst. [[sestercija|sestercijų]]. Marijus nusprendė verbuoti kareivius nekreipdamas dėmesio į turto cenzą. Nuo tada Romos legionus daugiausia sudarė vargšai piliečiai, kurių ateitis po tarnybos būtų užtikrinta, jei generolas galėtų jiems kaip nors suteikti žemės. Tad kariai turėjo didelį akstiną remti generolą kovoje su Senatu (t. y. oligarchija). Pats Marijus negavo naudos šios [[Marijaus reformos|reformos]], bet po dviejų dešimtmečių buvęs Marijaus kvestorius [[Lucijus Kornelijus Sula]] panaudospanudos jį prieš Senatą ir patį Marijų.

[[Kimbrai|Kimbrų]] atvykimas į [[Galija|Galiją]] [[109 m. pr. m. e.]] ir jų pergalė prieš Marką Junijų Silaną sukėlė neramumus tarp romėnų nesenai užkariautų keltų genčių pietinėje Galijos daly. [[107 m. pr. m. e.]] konsulas [[Lucijus Kasijus Longinas]] buvo visiškai nugalėtas Tigurino klano ir vyriausias išgyvenęs karininkas ([[Gajus Popilijus Lenas]], [[132 m. pr. m. e.]] konsulo sūnus) išsaugojo armijos likučius tik palikęs pusę bagažo. Kitais metais ([[106 m. pr. m. e.]]) konsulas [[Kvintas Servilijus Cepionas]] išžygiavošžygiavo į Galiją ir užėmė maištaujantį ''Tolosa'' ([[Tulūza]]) miestą, kur iš šventyklų buvo paimta daug pinigų. Didžioji jų dalis paslaptingai dingo juos gabenant į ''Massilia'' ([[Marselis]]). Cepionas labai nesutarė su [[Gnėjus Malijus Maksimas|Gnėjum Malijum Maksimu]], naujuoju konsulu ir jo viršininku, nes jis buvo novus homo kaip ir Marijus.

Kimbrai ir [[teutonai]] (abi migruojančios germanų gentys) pasirodė prie [[Rona (upė)|Ronos]], kai Cepionas, būdamas dešiniajame krante, atsisakė ateiti į pagalbą Malijui kairiajame. Ilgainiui Senatas privertė Cepioną bendradarbiauti, bet net persikėlęs per upę jis laikėsi atokiai nuo Malijaus. Iš pradžių germanai sutriuškino Cepiono armiją, o po to Malijaus [[105 m. pr. m. e.]] [[spalio 6]] d. [[Arauziono mūšis|Arauziono mūšyje]]. Kadangi romėnams už nugaros buvo upė, jie negalėjo atsitraukti ir žuvo apie 80 tūksttkst. karių. Šis pralaimėjimas dėl kilmingojo nesugebėjimo bendradarbiauti su nekilmingu talentingu generolu buvo paskutinis kantrybės lašas. Liaudies nepasitenkinimas oligarchija pasiekė viršūnę.

[[105 m. pr. m. e.]] Marijus buvo išrinktas konsulu dar jam esant Afrikoje. Rinkimai kandidatui nesant buvo neįprasti, bet po [[152 m. pr. m. e.]] išleistas įstatymas reikalavo dešimties metų intervalo tarp dviejų konsulo kadencijų, be to yra įrodymų, kad [[135 m. pr. m. e.]] išleistas įstatymas iš vis draudė antrą konsulo kadenciją. Bet nepaisant to, esant kimbrų grėsmei, Marijus buvo išrinktas konsulu. Įstatymas buvo panaikintas ir Marijus buvo išrinktas penkioms kadencijoms iš eilės ([[104 m. pr. m. e.|104]] – [[100 m. pr. m. e.]]). Jis grįžo į Romą [[104 m. pr. m. e.]] [[sausio 1]] d. ir šventė triumfą kare prieš Jugurtą, kuris pirmas ėjo procesijoje ir vėliauvliau buvo nužudytas kalėjime.