Litgrid: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''AB Litgrid''' – Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius, valdantis Lietuvos [[Elektros perdavimo linija|elektros perdavimo tinklą]]. „Litgrid“ uždavinys – Lietuvos elektros energetikos sistemos integracija į Europos elektros infrastruktūrą ir bendrą elektros rinką. „Litgrid“ įgyvendino strateginius tarptautinių jungčių „[[NordBalt]]“ (Lietuva–Švedija) ir „[[LitPol Link]]“ (Lietuva–Lenkija) projektus, o šiuo metu įgyvendina šalies strateginį tikslą – perorientuoti elektros sistemą sinchroniniam darbui su kontinentinės [[Europa|Europos]] elektros tinklais. Bendrovėje dirba daugiau kaip 200 specialistų.

Lietuvos perdavimo tinklai keturiomis 330 kV įtampos elektros linijomis sujungti su [[Latvija|Latvijos]], penkiomis – su [[Baltarusija|Baltarusijos]] ir trimis – su Rusijos ([[Kaliningradas|Kaliningrado]]) energetikos sistemomis. Nuo 2010 m. įmonės akcijomis prekiaujama [[NASDAQ OMX Vilnius]] biržoje.<ref>https://www.litgrid.eu/index.php/elektros-rinka-ir-pletra/nauda-vartotojams-ir-galimybes-rinkos-dalyviams-/497</ref> Bendrovei taip pat priklauso Lietuvos elektros birža „BaltPool“.

Įmonė įkurta [[2010]] m., pertvarkius Lietuvos energetikos sektorių pagal 3-ojo energetikos paketo reikalavimus. ''' 2009 m. [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungoje]] patvirtintame 3-jame energetikos pakete reglamentuojamas tiekimo ir gamybos atskyrimas nuo tinklų nuosavybės elektros ir dujų sektoriuose.''' 2010–[[2011]] m. „Litgrid“ perėmė elektros perdavimo tinklo priežiūrą ir nuosavybę iš „[[Lietuvos energija|Lietuvos energijos]]“ (dabar „Ignitis“), kurios balanse liko tik stambiausios šalies elektros jėgainės.

Nuo 2012 m. spalio 1 d. bendrovė yra visiškai atskirta nuo elektros energijos gamybos, tiekimo ir skirstymo veiklas kontroliuojančių įmonių. 97,5 proc. „Litgrid“ akcijų valdo [[UAB]] „EPSO-G“, kuri yra tiesiogiai kontroliuojama [[Lietuvos Respublikos energetikos ministerija|Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos]].

2020 metų duomenimis, įmonė valdo 7 tūkst. km oro linijų, daugiau kaip 200 transformatorių pastočių ir 17 tarpsisteminių linijų su kitomis šalimis, nuolat vykdo jų priežiūrą, siekiant užtikrinti tinkamą elektros energijos perdavimą visiems šalies gyventojams, įstaigoms ir kitoms organizacijoms. Įmonė taip pat įsipareigojusi mažinti energijos suvartojimą ir [[Šiltnamio efektas|šiltnamio efektą]] sukeliančias veiklas, skiria dėmesį  žaliosios energetikos populiarinimui visuomenėje ir verslo bendruomenėje.

Įmonė tiesiogiai atsakinga už 14 [[Lietuvos Respublikos Vyriausybė|Vyriausybės]] patvirtintų ypatingos valstybinės svarbos sinchronizacijos projektų įgyvendinimą.

Lietuvos energetinės nepriklausomybės užtikrinimui būtina sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros tinklais. [[Baltijos valstybės|Baltijos šalių]] elektros energetikos sistemos šiuo metu vis dar priklausomos nuo dažnio valdymo Rusijoje, bet jau 2025 m. jos veiks vienoje sinchroninėje erdvėje kartu su kitų Europos šalių sistemomis. Baltijos šalys iki šiol yra izoliuota energetinė sala [[Europos Bendrija|Europos bendrijoje]], nes jų elektros tinklai veikia sinchroniškai su IPS/UPS sistema, jungiančia Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos bei kitų šalių elektros perdavimo sistemas. Nors Lietuva yra bendros Europos elektros energijos rinkos dalyvė, o „Litgrid“ yra aktyvus perdavimo sistemos operatorius vienijančios organizacijos ENTSO-E narys, tačiau dėl ryšio su IPSU/UPS Lietuvos energetinė sistema vis dar negali veikti nepriklausomai nuo Rusijos. Energetinė Baltijos šalių izoliacija Europos Sąjungoje bus visiškai panaikinta tik elektros energetikos sistemai tapus visaverte Europos elektros infrastruktūros, rinkos ir sistemos dalyve, t. y. pradėjus sinchroniškai veikti kontinentinės Europos elektros tinkle.

[[Vaizdas:Lietuvos energetikos ministerija.jpg|border|kairėje|343x343px332x332px|miniatiūra|Nutiestas jūrinis kabelis tarp Baltijos šalių valstybių, lemiantis jų energetinę nepriklausomybę.]]

Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais reikia ne tik nutiesti naują jungtį su Lenkija, bet sustiprinti vidinius elektros perdavimo tinklus, paruošti sistemas atsijungimui nuo IPS/UPS ir savarankiškam dažnio valdymui. Lietuvos Vyriausybė 2019 m. patvirtino 14 sinchronizacijos projektų sąrašą<ref>https://lrv.lt/uploads/main/meetings/docs/1287991_imp_5f09ee06924e8af2da4c64017c832148.pdf</ref> tarp jų jūrinės jungties su [[Lenkija]] „[[Harmony Link]]“ statyba, esamos jungties „[[LitPol Link]]“ išplėtimas pritaikant darbui sinchroniniu režimu, 3 sinchroninių kompensatorių įrengimas. Šiuo metu jau yra įgyvendinti 3 projektai:  išplėsta Bitėnų pastotė, pabaigta tiesti nauja 110 kV linija Pagėgiai–Bitėnai ir užbaigta 330 kV elektros perdavimo linijos Lietuvos elektrinė–Vilnius rekonstrukcija.<ref>https://enmin.lrv.lt/lt/naujienos/litgrid-igyvendino-trecia-is-14-sinchronizacijos-projektu-elektrenus-ir-vilniu-jungianti-linija-sustiprinta-dvigubai</ref>