Litgrid: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 49:
== [[Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija|Sinchronizacija]] ==
Lietuvos energetinės nepriklausomybės užtikrinimui būtina sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros tinklais. Baltijos šalių elektros energetikos sistemos šiuo metu vis dar priklausomos nuo dažnio valdymo Rusijoje, bet jau 2025 m. jos veiks vienoje sinchroninėje erdvėje kartu su kitų Europos šalių sistemomis. Baltijos šalys iki šiol yra izoliuota energetinė sala Europos bendrijoje, nes jų elektros tinklai veikia sinchroniškai su IPS/UPS sistema, jungiančia Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos bei kitų šalių elektros perdavimo sistemas. Nors Lietuva yra bendros Europos elektros energijos rinkos dalyvė, o „Litgrid“ yra aktyvus perdavimo sistemos operatorius vienijančios organizacijos ENTSO-E narys, tačiau dėl ryšio su IPSU/UPS Lietuvos energetinė sistema vis dar negali veikti nepriklausomai nuo Rusijos. Energetinė Baltijos šalių izoliacija Europos Sąjungoje bus visiškai panaikinta tik elektros energetikos sistemai tapus visaverte Europos elektros infrastruktūros, rinkos ir sistemos dalyve, t. y. pradėjus sinchroniškai veikti kontinentinės Europos elektros tinkle.
[[Vaizdas:Robertas Dačkus, LR Prezidento kanceliarija.jpg|miniatiūra|Foto: Robertas Dačkus, LR Prezidento kanceliarija|241x241px]]
2019 m. birželio 20 d. [[Briuselis|Briuselyje]] pasirašytas politinis susitarimas dėl Baltijos šalių elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su Europos tinklais įgyvendinimo. Susitarime įtvirtintas konkretus veiksmų planas ir kertiniai projektai iki pat 2025 m., kuomet Baltijos šalys prisijungs prie saugios ir patikimos Europos energetikos sistemos'''.'''
[[Vaizdas:Lietuvos energetikos ministerija.jpg|border|kairėje|343x343px]]
Sinchronizacija iki 2025 m. vyks pasinaudojant esama jungtimi tarp Lietuvos ir Lenkijos („[[LitPol Link]]“) ir nutiesiant naują jūrinį kabelį tarp šių valstybių.
Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais reikia ne tik nutiesti naują jungtį su Lenkija, bet sustiprinti vidinius elektros perdavimo tinklus, paruošti sistemas atsijungimui nuo IPS/UPS ir savarankiškam dažnio valdymui. Lietuvos Vyriausybė 2019 m. patvirtino 14 sinchronizacijos projektų sąrašą<ref>https://lrv.lt/uploads/main/meetings/docs/1287991_imp_5f09ee06924e8af2da4c64017c832148.pdf</ref> tarp jų jūrinės jungties su [[Lenkija]] „[[Harmony Link]]“ statyba, esamos jungties „[[LitPol Link]]“ išplėtimas pritaikant darbui sinchroniniu režimu, 3 sinchroninių kompensatorių įrengimas. Šiuo metu jau yra įgyvendinti 3 projektai: išplėsta Bitėnų pastotė, pabaigta tiesti nauja 110 kV linija Pagėgiai–Bitėnai ir užbaigta 330 kV elektros perdavimo linijos Lietuvos elektrinė–Vilnius rekonstrukcija.<ref>https://enmin.lrv.lt/lt/naujienos/litgrid-igyvendino-trecia-is-14-sinchronizacijos-projektu-elektrenus-ir-vilniu-jungianti-linija-sustiprinta-dvigubai</ref>
== Svarbiausi projektai ==
* [[LitPol Link]]: 2015 m. pradėjusi veikti „LitPol Link“ pirmą kartą sujungė [[Baltijos valstybės|Baltijos valstybių]] ir Vakarų Europos elektros infrastruktūras. Galinga elektros jungtis (400 kV elektros perdavimo linija) su Lenkija atveria galimybę sinchroniškai veikti su kitų Vakarų Europos valstybių energetikos sistemomis ir leidžia plėtoti bendrą Europos elektros rinką. „LitPol Link“ jungtį „Litgrid“ pastatė kartu su Lenkijos elektros tinklų operatoriumi PSE. Įgyvendinant šį strateginį projektą, atlikti jungties techninio projektavimo darbai, o statybos darbai intensyviai vykdyti 2014-2015 metais. Įgyvendinta dar 11 smulkesnių tinklo projektų.
* [[NordBalt]]: „NordBalt“ projekto tikslas – nutiesti tarpsisteminę elektros jungtį tarp [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Švedija|Švedijos]] elektros energijos perdavimo sistemų. Jungties ilgis – apie 450 km, galia – 700 MW. Šią jungtį sudaro aukštos įtampos nuolatinės srovės povandeninis ir požeminis kabeliai bei keitiklių stotys Lietuvoje ir Švedijoje. 2015 m. pradėjusi veikti „NordBalt“ jungtis tarp Lietuvos ir Švedijos užtikrina elektros energijos šaltinių įvairovę, pirmaisiais jungties veiklos metais nulėmusią iki 30 proc. sumažėjusią elektros energijos kainą. Strateginį elektros energetikos projektą „Litgrid“ įgyvendino kartu su Švedijos elektros perdavimo sistemos operatoriumi „Svenska Kraftnät“.
== Valdymas ==
'''Vadovybė'''
Veiksmingą „Litgrid“ valdymą užtikrina efektyvi bendrovės struktūra ir kompetentinga, didelę patirtį versle bei energetikos sektoriuje turinti vadovybė. Generalinio direktoriaus pareigas nuo 2021 m. vasario mėnesio užima [[Rokas Masiulis]].
;Valdyba
*Algirdas Juozaponis - Valdybos pirmininkas. Pareigas eina nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d.
| |||