Podebradų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

(+ ąžuolo vaizdas, laikinai nebetvarkomas)
Bažnyčia yra atokiau nuo senamiesčio, kitame [[Elbė|Labės]] krante, toje vietoje, kur buvo [[1496]] m. nukirsdinti 10 Kutnos Horos kalnakasių sukilimo vadų. Kadangi pagal tuometinius įstatymus nebuvo galima nukirsdinti daugiau rebelų, likusieji trys buvo nuvežti nukirsdinimui į [[Kršivoklatas|Křivokláto]] pilį. Bet iš jų vienas išsigelbėjo pabėgdamas, informavo tuometinį valdovą [[Vladislovas II (Bohemija)| Vladislovą Jogailaitį]]. Tada pabėgelis buvo išskirtinio teismo reabilituotas ir tikrieji nesankcijuotos egzekucijos kaltininkai nubausti. <br>
[[Vaizdas:Památný dub poděbradský - Josef Wenig.png|thumb|left|Įsimintinas "Kalnakasių" ąžuolas Užlabėje]]
[[Kutna Hora|Kutnos Horos]] kalnakasiai 15. amžiaus gale buvo žiauriai skiaudžiami. [[Iždininkas|Iždininkai]] jiems nesąžiningai sumažindavo atlyginimus, versdavo vis ilgiau ir sunkiau dirbti, o kalnakasiai nerasdavo teisybės nei vietoje, nei Prahoje. 1494 m. ji sukilo prieš perkmistrus, bet buvo pasiektas susitaikymas. Kadangi toliau skriaudos tik gilėjo, 1496 m. vėl sukilo tuomet, kai [[Vladislovas II (Bohemija)|Vladislovas Jogailaitis]] buvo išvykęs iš karalystės. Tais metais liepos 13 d. 6000 ginklotų kalnakasių šturmavo kalvą Špimberk prie [[Kaňk]]o. Galiausiai, jiems prižadėjus teisingą teismą, jie pasidavė. 13 vadų buvo suimti ir kankinti [[Podebradai|Podebraduose]] ir vietos hejtmanas, kuris matomai buvo Kutnos Horos iždininkų papirktas, vietoj žadėto užtarimo nusiuntė karaliui laišką, kur sukilėlius labai negražiai nušvietė. Remiantis šiuo laišku, karalius liepė sukilėlių vadus nubausti. Anot dokumentų, miesto budelis atsisakė nukirsdinti nekaltuosius, todėl pasidarbuoti turėjo pilies budelis. O tas darbavosi taip, kad kraujas taškėsi ant ten buvusio seno [[Paprastasis ąžuolas|ąžuolo]] šakų. 10 kūnų buvo palaidoti į paruoštą duobę (vėliau ten pastatytas nedidelis akmens paminklas - prie pietrytinio dabartinės bažnyčios krašto). Kai Vladislovui Jogailaičiui buvo apie tai pranešta, jis rugpjūčio 4 d. iš Vengrijos nusiuntė įsakymą pradėti nepaprastajį teismą kaltininkams nubausti ir nukirsdintus išteisinti. Pagal padavimus, ąžuolas užsikretė ("nuo kraujo") kažkokia liga, kad nuo to laiko gilės buvo skersai dryžuotos taip, kad atrodė kaip nukirsdinti kalnakasiai su jų šalmais<ref>Adolf Wenig, ''České pověsti'', leidėjas: L. Mazáč, Praha 1932</ref>. Žmonės tikėjo jųjų magiškosiomis savybėmis ir saugojo juos kaip talismanus (kelios gilės turėtų būti išsaugotos Palabio muziejuje Podebraduose). Į šį įsimintiną ąžuolą 1777 m. trenkė žaibas ir tas stipriai apdegė. Dėl to ąžuolas galutiniai pražuvo 1784 m.
 
== Bažnyčios istorija ==
1 998

pakeitimai