Magnetinis laukas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 94.232.229.51 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas)
Žyma: Atmesti
Nėra keitimo santraukos
Žyma: Atmesta
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Ørsted - ger, 1854 - 682714 F.tif|thumb|[[Hans Christian Ørsted]], ''Der Geist in der Natur'', 18542020]]
'''Magnetinis laukas''' – materijos formadydis, kuria perduodama [[magnetizmas|magnetinė sąveika]]; viena iš [[elektromagnetinis laukas|elektromagnetinio lauko]] komponenčių. Magnetinį lauką kuria judantys elektros [[krūvis|krūviai]] (ir elektros srovė) arba magnetiniai dipoliai (ir nuolatiniai [[magnetas|magnetai]]). Magnetinis laukas yra sūkurinis.
 
Nejudantys kūnai, turintys magnetinį momentą bei nuolatinė elektros srovė kuria stacionarųjį magnetinį lauką, kintamoji elektros srovė bei kintamas [[elektrinis laukas]] kuria kintamąjį magnetinį lauką. Priešingai nei [[Kulono jėga|elektrinio lauko jėga]], magnetinio lauko jėga elektrinį krūvį veikia statmenai [[magnetinės linijos|lauko linijoms]]. Pagrindinė magnetinio lauko charakteristika yra [[magnetinė indukcija]] '''B''' (magnetinio lauko srauto tankis). Magnetinės indukcijos vienetas [[SI (sistema)|SI sistemoje]] yra [[tesla]] (T). Magnetizmo reiškinys dar nėra visiškai ištirtas. Nepaisant to, jis yra daug kur taikomas, įvairiuose elektriniuose įrenginiuose, [[Elektros variklis|elektros varikliuose]].
Eilutė 9:
Painiojimasis prasideda tada, kai Žemė irgi yra laikoma magnetu. Tada pietinis šio magneto polius iš tiesų (beveik) sutaps su Žemės šiaurės magnetinio poliaus padėtimi ir atvirkščiai.
 
Per paskutinįjį šimtmetį Žemės magnetinis laukas susilpnėjo maždaug 2,5%, o magnetinių polių padėtys pasislinko apie 200 km.<ref>Vanda Palubinskienė. ''Fizika. Suaugusiųjų ir savarankiškam mokymuisi 111-122 kl. 1-oji knyga.'' Kaunas: Šviesa, 2005, 15 p. ISBN 5-430-04042-8.</ref>
 
{{elektromagnetizmas-stub}}