Aliuvis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Aliuvis''', ''upių sąnašos'' ({{la|alluvio}} 'sąnašos') – nuotrupinė medžiaga, suklota pastovaus tekančio vandens srauto.<ref>{{VLE|20|||[https://www.vle.lt/straipsnis/sanasos/ Sąnašos]}}</ref> Daugiausia [[upė|upių]] slėniuose dengia ir formuoja [[salpa|salpą]], terasas, užpildo vagą ir [[senvagė|senvages]]. Nuogulų pobūdis priklauso nuo upės [[hidrodinaminis režimas|hidrodinaminio režimo]], ardomų [[uoliena|uolienų]] sudėties, [[reljefas|reljefo]]. Kalnų upių aliuvis rupesnis (įvairių uolienų [[gargždas]]), blogai išrūšiuotas, nesluoksniuotas. Lygumų aliuvis smulkesnis ([[žvirgždas]], [[smėlis]], [[aleuritas]], [[molis (uoliena)|molis]]), geriau išrūšiuotas, jam būdingas įkypas sluoksniuotumas.

Išskiriamos keturios [[facija|facijos]]: vagos, salpos, senvagių, deltų.<ref>{{VLE|20|||[https://www.vle.lt/straipsnis/sanasos/ Sąnašos]}}</ref> Vagos aliuvis susidaro vingiuotos upės vagai graužiantis į šoną, jo apačioje susidaro bazinis horizontas (gargždo grindinys), aukščiau įkypai sluoksniuotos nuogulos sudaro sėklius, [[sala]]s, [[nerija]]s. Salpos aliuvis formuojasi potvynių metu aukščiau nusėdant smėliui, [[aleuritas|aleuritui]] su bangavimo ir tekėjimo [[ruzga|ruzgų]] tekstūromis. Senvagių aliuvis formuojasi senvagėse, savybėmis artimas ežerinėms nuosėdoms. Deltų aliuvis susidaro upių [[Upės delta|deltose]].