Vilniaus archeologijos komisija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iniciatorius [[Eustachijus Tiškevičius]], dar [[1846]] m. savo namuose Vilniuje atidaręs lietuviškų senienų [[Kabinetas (patalpa)|kabinetą]], kurį galėjo aplankyti kiekvienas norintis. Bet privatus ir neoficialus muziejus negalėjo aprėpti plačių E. Tiškevičiaus bei jo bendraminčių mokslinių ir kultūrinių aspiracijų, todėl [[1848]] m. kreipėsi į Vilniaus generalgubernatorių, siūlydamas įsteigti Vilniuje Provincijos muziejų, tačiau šis sumanymas nebuvo įgyvendintas. Tik Vilniaus generalgubernatoriumi tapęs [[Vladimiras Nazimovas]] palaikė jo idėją, o [[1855]] m. [[gegužės 11]] d. [[caras]] [[Aleksandras II]] pasirašė įsaką dėl Vilniaus laikinosios archeologijos komisijos ir Senienų muziejaus įkūrimo. Buvusio [[Vilniaus universiteto biblioteka|Vilnius universiteto bibliotekos]] patalpose Eustachijus Tiškevičius [[1856]] m. įkūrė Senienų muziejų, kuriam padovanojo savo daugiau kaip 2000 vienetų archeologijos ir 3000 [[numizmatika|numizmatikos]] rinkinius, apie 3000 tomų retų knygų ir 1000 graviūrų bei paveikslų. Muziejus perėmė ir [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] [[mineralogija|mineralogijos]], [[zoologija|zoologijos]] ir numizmatikos kabinetų fondus.

Muziejaus idėjas susilaukė visuomenės palaikymo – [[1858]] m. muziejui aukojo 195 žmonės, o [[1862]] m. aukotojų buvo 323, jie muziejui padovanojo 6595 eksponatus. Daugiausia lankytojų muziejus susilaukė [[1862]] m., kai jo sales aplankė 10 360 žmonių.