Loftas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S +foto |
S +vid. nuorodos; tvark. |
||
Eilutė 3:
== Istorija ==
Idėja nenaudojamus gamybinius, [[pramonė|pramoninius]] pastatus pritaikyti gyvenimui bei darbui kilo XX a. 3 dešimtmetyje [[JAV]] ([[
XX a. 5 deš. loftai išpopuliarėjo. Per dešimtmetį daugelis apleistų gamyklų JAV tapo stilingomis menininkų dirbtuvėmis. Būtent loftuose virė ir tų laikų [[bohema|bohemos]] gyvenimas. Populiarūs dailininkai loftuose kūrė galerijas bei studijas.▼
Loftu fabriką pavertė ir amerikiečių menininkas [[Endis Varholas]] (''Andy Warhol''). Jis įrengė pirmąjį loftą rytinio Manheteno 47-ojoje gatvėje.▼
▲XX a. 5
Vėliau nuomoti didžiules architektūrinę vertę įgijusias patalpas miesto centre menininkams tapo per brangu. Jų vietas užėmė sėkmingai dirbantys advokatai ir finansininkai.▼
▲Loftu fabriką pavertė ir amerikiečių menininkas [[Endis Varholas]]
▲Vėliau nuomoti didžiules architektūrinę vertę įgijusias patalpas miesto centre menininkams tapo per brangu. Jų vietas užėmė sėkmingai dirbantys advokatai ir finansininkai. 1960-aisiais loftų idėja pasiekė Europą – Angliją, Vokietiją, Austriją ir Olandiją.
Šiandien loftai egzistuoja beveik kiekviename Amerikos ir Europos didmiestyje. Jų yra ne tik prestižiniuose centriniuose rajonuose, bet ir miestų pakraščiuose, kur netipinis gyvenamasis būstas yra pigesnis. Vakaruose šių senų pramoninių patalpų paklausa yra tokia didelė, kad jų liko visai nedaug, todėl statybininkai stato naujus ''loft'' stiliaus pastatus.
== Stilius ==
Pagrindinis lofto bruožas – didžiulė atvira erdvė, kuri apima ne vieną 100 m²
Loftui būdinga:
Eilutė 27:
== Loftai Lietuvoje ==
Lietuvą loftų idėja pasiekė XX a. pabaigoje (menininkų iniciatyva). Atitinkamų patalpų kaina išaugo apie 10 kartų (pvz., XX a. pabaigoje gamykloje „555“ 1 m² patalpų kaina – apie 500 litų; 2008 m. nekilnojamo turto bendrovių siūlomų gamyklų patalpų kaina – iki 5000 litų už 1 m²). Pastaruoju metu į loftus investuoja ir verslininkai, nekilnojamojo turto agentūros.
Didžiausias loftų kvartalas – netoli Vilniaus centro (Ševčenkos gatvėje) sovietmečiu veikusi radiotechnikos matavimo prietaisų gamykla, vadinta gamykla „555“. Pirmoji erdvioje (500 m²) gamyklos patalpoje įsikūrė reklamos bendrovė „Ideé fixe“. Keli menininkai šioje gamykloje įkūrė pirmąsias dirbtuves.▼
▲Didžiausias loftų kvartalas – netoli Vilniaus centro (Taraso Ševčenkos gatvėje) sovietmečiu veikusi radiotechnikos matavimo prietaisų gamykla, vadinta gamykla „555“. Pirmoji erdvioje (500 m²) gamyklos patalpoje įsikūrė reklamos bendrovė „Ideé fixe“. Keli menininkai šioje gamykloje įkūrė pirmąsias dirbtuves.
[[2002]] m. buvusios spaustuvės „Tiesa“ patalpose įkurta „Menų spaustuvė“. 2003 metais pradėtas projektas „Sapiegos dominija“ paskatino lietuviškų loftų kūrimąsi (namas yra Vilniuje, [[Antakalnis (Vilnius)|Antakalnyje]], kadaise didikams [[Sapiegos|Sapiegoms]] priklausiusio namo valdose).▼
▲[[2002]] m. buvusios spaustuvės „Tiesa“ patalpose įkurta
== Ateitis ==
Amerikoje bei Europoje tikri loftai vertinami, kadangi jų liko nedaug. Pvz., Niujorke lofto 1 m² kainuoja iki 12 000 JAV dolerių, Čekijoje – nuo 3 000 iki 4 000 JAV dolerių; [[Maskva|Maskvoje]] lofto su vaizdu į Maskvos upę 1 m² kaina – apie 30 000–50 000 JAV dolerių. Tenkindami rinkos poreikius, nekilnojamojo turto vystytojai jau stato loftų imitacijas. Tai naujos statybos namai ir butai, įrengti kaip loftai. Naujos statybos pastatuose išlaikomos pagrindinės loftų ypatybės – erdvumas bei dydis. Naujuose pastatuose geriau apgalvotos komunikacijų sistemos, numatytas šildymas, kurio nebuvo originaliuose loftuose. Naujame 2007 m. bendrajame Vilniaus plane numatyta, kurias pramoninės teritorijas galima keisti į gyvenamas – komercines.
== Šaltiniai ==
| |||