Ijo (palydovas): Skirtumas tarp puslapio versijų

8 baitai pašalinti ,  prieš 1 metus
S
Atmestas 83.188.83.68 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Taksonomas keitimas)
No edit summary
Žyma: Atmesta
S (Atmestas 83.188.83.68 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Taksonomas keitimas))
Žyma: Atmesti
 
{{Palydovas
| pavadinimas = IjaIjo
| vaizdas = [[Vaizdas:Io highest resolution true color.jpg|220px]]
| antraštė = [[Galileo]] daryta nuotrauka
| pav_temperatūra = min: 90 K<br />vid: 130 K<br />max: 200 K
}}
'''IjaIjo''' – vienas iš keturių didžiųjų [[Jupiteris (planeta)|Jupiterio]] palydovų. Pavadintas graikų mitologijos personažės [[IjosIjo]] vardu, kuri buvo [[Dzeusas|Dzeuso]] ([[Jupiteris (mitologija)|Jupiterio]] romėnų mitologijoje) mylimoji.
 
Kai [[1610]] m. [[sausio 7]] d. [[Galilėjus]] atrado IjąIjo, palydovui pavadinimą pasiūlė [[Simonas Marijus]], tačiau pavadinimas neprigijo iki pat [[XX amžius|XX a.]] vidurio. Iki tol astronominėje literatūroje buvo minimas kaip „Jupiteris I“ arba „Pirmasis Jupiterio palydovas“.
 
IjaIjo labiausiai žinomas dėl savo [[IjosIjo vulkanologija|vulkanų aktyvumo]]. Šiuo metu yra laikomas vulkaniškai aktyviausiu kūnu [[Saulės sistema|Saulės sistemoje]]. 2001 vasario mėnesį buvo užfiksuotas didžiausias visoje Saulės sistemoje ugnikalnio išsiveržimas. IjaIjo turi panašius į Žemės ugnikalnius, kurie išmeta [[Siera|sierą]] ir sieros dioksidą. Iš pradžių manyta, kad IjosIjo paviršiumi teka lavos upės, kurias sudaro sieros medžiagos. Tačiau dabar yra manoma, kad didžioji dalis lavos upių yra sustingusios į silikatines uolienas panašiai kaip Žemėje.
 
IjosIjo aktyvumą sukelia Jupiterio ir dviejų jo palydovų: [[Europa (palydovas)|Europos]] ir [[Ganimedas (palydovas)|Ganimedo]] gravitacijos įtaka. Jų gravitacijos jėgos įtaka tokia stipri, kad IjosIjo kūnas yra stumiamas ir tempiamas su tokia jėga, kuri sukelia vidinę trintį, to rezultatas labai didelis ugnikalnių aktyvumas.
 
Kitas IjosIjo aktyvumo šaltinis yra Jupiterio magnetiniai laukai, kuriuos IjaIjo kerta savo orbita.
 
Kai kurie IjosIjo ugnikalnių išsiveržimai pasieka 300 km aukštį nuo paviršiaus, ugnikalniai išmeta medžiagas kilometro per sekundę greičiu. Aktyvumas greitai kinta, per keturis mėnesius tarp Voyager 1 ir Voyager 2 kelionių vieni išsiveržimai baigėsi, kiti prasidėjo.
 
{{Jupiterio palydovai}}