|
== Istorija ==
Pastatytas 1904 m. [[Hamburgas|Hamburgo]] Štainverderio rajone veikusioje
Janssen & Schmilinsky laivų statykloje ir tų pačių metų gegužės 20 d. pakrikštytas „Freya“ vardu ([[Freja]] – meilės ir šeimos deivė [[Germanai|šiaurės germanų]] mitologijoje). Buvo numatyta, kad jis tarnaus pervežant žmones ir krovinius į Vokietijos [[Ziultas|Ziulto]] salą [[Šiaurės jūra|Šiaurės jūroje]] ir pakeis toje linijoje nuvargintą veteraną garlaivį „Westerland“. Pastarojo laivo kapitonas Karlas Nikolais Kristiansenas ({{de|Carl Nicolai Christiansen}}) paliko tarnybą ir pats asmeniškai prižiūrėjo naujojo ratinio garlaivio statybą.
Nuo pat 1904 m. „Freya“ pradėjo plaukioti tarp Ziulto saloje išsistačiusios [[Munkmaršas|Munkmaršo]] ({{de|Munkmarsch}}) gyvenvietės ir kontinentinio [[Hojer Sogn|Hojeršloizės]] ({{de|Hoyerschleuse}}) miestelio. Kartu su tokios patspat konstrukcijos nuo 1900 m. šioje linijoje kursavusia „Frisia“ garlaivis „Freya“ darbavosi aprūpinant salą būtinomis prekėmis ir pervežant keleivius. Abu mažos [[grimzlė]]s garlaiviai itin tiko sekliuose [[Šiaurės jūra|Šiaurės jūros]] pakrantės vandenyse ir, išskyrus dienas su ekstremaliomis gamtinėmis sąlygomis, buvo eksploatuojami kone ištisus metus.
Po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] tarpvalstybinės sienos [[Europa|Europoje]] kiek pasikeitė ir Hojeršloizė uostas po įvykusio referendumo tapo danišku [[Hojer Sogn]] ({{da|Højer Sogn}}), o jo lankymą ėmė kontroliuoti pasieniečiai bei muitininkai. 1927 m. birželio 1 d. buvo užbaigtas gruntinis pylimas bei paleistas ilgai lauktas traukinių eismas tarp Ziulto ir kontinento, tą pačią dieną buvo uždarytas ir aukščiau minėtas laivybos maršrutas. „Freya“ kartu su porininke „Frisia“ neteko užsakymų ir ilgam išmetė inkarus prieplaukoje. Su kapitono pareigomis atsisveikino darbo netekęs Karlas Nikolais Kristiansenas.
Metų pabaigoje abu laivus nupirko [[Liubekas|Liubeko]]–[[Biuchenas|Biucheno]] geležinkelio kompanija ({{de|Lübeck-Büchener Eisenbahn}}), nusprendusi kaip šalutinį verslą plėtoti [[Vandens turizmas|vandens turizmą]] [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] vakarinėje pakrantėje. 1928 m. birželio 5 d. „Freya“ buvo pervadinta į „Adam“ ({{lt|Adomas}}), o „Frisia“ į „Eva“ ({{lt|Ieva}}), abu iškylų garlaiviai [[Travė]]s upe plukdydavo keliautojus tarp Liubeko ir [[Travemiundė]]s.<ref>Amtsgericht LÜBECK; SSR Nr. 628 bzw. BSR Nr. 718</ref>
1928 m. liepos pradžioje laivas „Adam“ Liubeko uoste prie ''Pasukamo tilto'' sukėlė incidentą, kurio metu neapseitaneapsieita be aukų. Žmonės garlaivį ėmė pravardžiotipravardžiuoti ''Adomu–budeliu'' (aliuzija į [[XVII a.]] krašte liūdnai pagarsėjusį budelį Hansą Adamą), į ką nervingai sureagavo jo įgula, pagal senas jūreivių tradicijas giliai įtikėjusi įvairiais prietarais. Nuspręsta laivo pavadinimą skubiai pakeisti į „Eva“, o garlaiviui–partneriui sutekti „Adam“ vardą.<ref>Polizeiamt LÜBECK: Akten, betreffend die Dampfer „Adam“ und „Eva“ der Travemünde-Linie.</ref> Net ir sukeitus pavadinimus, [[Didžioji ekonominė krizė|Didžiosios depresijos]] metu užsidirbti pragyvenimui nesisekė. 1933 m. abu laivai buvo parduoti į [[Rytprūsiai|Rytprūsius]]: „Adam“ nupirko Augusto Cedlerio laivininkystė ({{de|Reederei August Zedler}}) [[Elbingas|Elbinge]], o „Eva“ (buv. „Freya“) įsigijo [[Tilžė]]s verslininkas ir kapitonas Vilhelmas Skorlofas ({{de|Wilhelm Skorlofas}}).
Tilžėje laivas 1933 m. balandžio 22 d. įgavo naują vardą – „Grenzland“ ({{lt|Pasienio kraštas}}), jis buvo vienas didžiausių ne tik [[Nemunas|Nemuno]] laivyboje, bet ir visuose Rytprūsiuose. Iš [[Rusnė]]s kilęs laivininkas V. Skorlofas išrankiems tilžiečiams ėmė siūlyti ilgalaikes iškilasiškylas į [[Matrosovas (Gilija)|Giliją]], [[Nida|Nidą]], [[Juodkrantė|Juodkrantę]] arba trumpesnes – prie [[Rambynas|Rambyno]], į [[Gorinas (Eisuliai)|Eisulius]]. Į Lietuvai priklausantį krantą ekskursantai dažniausiai nelipdavo (nes reikėjo turėti vizą) ir pasitenkindavo vaizdais iš laivo. Vakarais nuo krantinės prie [[Karalienės Luizos tiltas|Karalienės Luizės tilto]] „Grenzland“ su keleiviais išplaukdavo pasigrožėti mėnesiena virš Nemuno.<ref>[http://mitglieder.ostpreussen.de/tilsit-stadt/index.php?id=573 Alltagswelt in Tilsit und Ostpreussen. Die Geschichte des Raddampfers Grenzland]</ref>
[[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] pradžioje lėtaeigis „Grenzland“ dar plukdydavo pramogautojus, o priartėjus fronto linijai, veždavo pabėgėlius tolyn į [[Vakarų Europa|Vakarus]].<ref>KTB der Seekriegsleitung (KM RM7, Bd. II, „Das Kriegsende“)</ref> 1944 m. vasarą buvo evakuojami [[Klaipėda|klaipėdiečiai]] – pirmiau į [[Krancbekas|Krancbeko]] uostą [[Kuršių marios|Kršių mariose]], vėliau iš ten į [[Tolkiemis|Tolkiemį]] [[Aistmarės]]e.<ref>[http://mitglieder.ostpreussen.de/tilsit-stadt/index.php?id=573 Alltagswelt in Tilsit und Ostpreussen. Die Geschichte des Raddampfers Grenzland]</ref> 1945 m. gegužės pradžioje, bene paskutinio reiso karo metu, į [[Kopenhaga|Kopenhagą]] buvo nuplukdyti karo pabėgėliai iš [[Helo nerija|Helo nerijos]].<ref>Georg Gröning. ''Ich komme aus Danzig – Erzählte Geschichte aus der Erinnerung an 1945;'' Seite 62–105</ref>
Pokaryje „Grenzland“ darbavosi Hamburge, Travemiundėje ir Liubeke. 1955 m. buvo išmestas inkaras kanale prie [[Emdenas|Emdeno]] rotušės ir ten laivą eksploatavo kaip restoranėlį.<ref>Amtsgericht EMDEN; BSR Nr. 430 bzw. 947.</ref> 1966 m. savininkas jį pardavė į Nyderlandus, kur, dėl žmonių aplaidumo, dar tais pačiais metais [[Valas|Valo]] deltos atšakoje jis nuskendo.
== Techniniai duomenys ==
| 