Šatrija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
S Atmestas 78.62.181.89 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (78.58.139.92 keitimas)
Žyma: Atmesti
Eilutė 34:
[[2009]] m. siekiant gauti finansavimą Šatrijos piliakalniui tvarkyti [[Žemaičių muziejus Alka]], archeologai Dalia Karalienė ir Antanas Kavaliauskas, [[Varnių RP|Varnių regioninio parko]] direkcijos pavedimu atliko tyrimus piliakalnio teritorijoje. Iškasta 61 perkasa bei šurfai (perkasa – 2x10 m, 5x5 m, šurfai – 1x1, 2x2 m duobė), ištirta 220 m². Giliausia perkasa siekė 1,60 m, giliausias šurfas – 2,20 – 2,30 cm. Duobės buvo kasamos tose vietose, kuriose bus daromi takai, tarp duobių 30 – 40 m atstumas. Piliakalnio papėdėje esančiame take, kuriuo dabar naudojasi ūkininkai, iš 18 duobių tik trijose aptiktas kultūrinis sluoksnis. Šlaituose iškastos 2 perkasos, terasose – 3, viršaus aikštelėje – 1 perkasa. Rasta įrodymų, jog ant piliakalnio buvo įsikūrusi gyvenvietė. Vienoje iš perkasų aptiktos dvi ugniavietės, viena nuo kitos per 5,40 m bei nemažai stambių žolėdžių gyvulių, paukščių kaulų, nedidelės šerno iltys, aptiktos geležies lydymo atliekos, šukos, pagamintos iš kaulo, vyriškas [[žiedas]], titnago skeltė, daug žiestos, grublėtos keramikos, puodų šukių fragmentų. Kai kurios šukės lipdytos ir ornamentuotos gnaibymu, kai kurios – piršto įspaudimu. Viename šurfe, rytinėje piliakalnio papėdėje, 40 cm gylyje, aptikta žmonių kaulų: keletas kaukolių, kojų kaulų, dantis. Daroma prielaida, jog radiniai išlikę iš [[V a.|V]]–[[VIII a.]] ar [[XV a.]] <ref>[http://www.tzinios.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=63:atsrisjos-pisliaskalsnis-slespia-gysvensviests-lieskasnas&catid=5:pirmas-puslapis&Itemid=6 Skaistė Sadonytė. Šatrijos piliakalnis slepia gyvenvietės liekanas. Telšių žinios, 2009 m. rugpjūčio 11 d.]</ref>
 
== LagandosLegendos ==
Pasakojama, kad nuo seno ant kalvos buvorinkosi daromasvisos sexas[[Žemaitija|Žemaitijos]] raganos. Kažkada jos apipylė žemėmis kalno vietoje stovėjusią bažnyčią ir atsirado piliakalnis. Bažnyčiai ėmus pūti, kalno viršus įlinko.
Žmonės kalba, kad kažkada per kalvotą Žemaitiją ėjęs milžinas prisipylė pilnas kišenes žemių. Pavargęs prigulė pailsėti ir užmigo. Kur buvusios kur nebuvusios čia pat atlėkė pelės, kurios pragraužė kišenes ieškodamos skanėstų. Prabudęs milžinas įsiuto ir sušuko: „Ak jūs nenaudėlės, kaip duosiu su šatra!“. Pelės kaipmat išsilakstė, ir taip prigijo Šatrijos pavadinimas.