Ričardas Mikutavičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Ričardas Mikutavičius''' ([[1935]] m. [[vasario 26]] d. [[Kaunas|Kaune]] -– [[1998]] m. [[liepos 1]] d. Kaune) – kunigas, teologijos mokslų daktaras, poetas, vienas žymiausių dailės ir meno kūrinių kolekcininkų Lietuvoje.

Kunigavimo pradžia -– Kauno Šv. Antano bažnyčia. Vėliau dirbo [[Tauragė]]je, [[Eržvilkas|Eržvilke]], [[Kelmė]]je, [[Panevėžiukas|Panevėžiuke]], [[Žeimelis|Žeimelyje]], [[Seredžius|Seredžiuje]], [[Tytuvėnai|Tytuvėnuose]], [[Babtai|Babtuose]]. Tytuvėnuose, pačiu „brandaus socializmo“ periodu (aštuntasis -– devintasis XX a. dešimtmečiai) R. Mikutavičius bažnyčioje įkūrė literatūrinį stendą, kuriame buvo skelbiama [[Bernardas Brazdžionis|Bernardo Brazdžionio]], kitų išeivijos poetų [[poezija]], A. Maceinos [[filosofija]], paties kunigo poezijos bandymai. Tytuvėnuose išryškėjo ir R. Mikutavičiaus trauka kolekcionavimui, [[menas|meno]] vertybėms.

Nuo [[1989]] m. dirbo kunigu Kauno [[Vytauto bažnyčia|Vytauto Didžiojo]], [[Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia|Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos)]] bažnyčiose, [[Aleksotas|Aleksoto]] koplyčioje. Dėstė filosofines disciplinas [[KMU|Kauno medicinos universitete]], [[LŽŪU]] ėjo kapeliono pareigas ([[Akademija (Kaunas)|Akademijos miestelis]] -– paskutinė kunigavimo vieta).

Nors dauguma žinojo, kad R. Mikutavičius -– poetas, eseistas, bet iki pat [[Sąjūdis|Sąjūdžio]] laikų jis nebuvo paskelbęs atskiros poezijos knygos. Tiesa, buvo žinomi jo eilėraščių ciklai, skirti [[Maironis|Maironiui]] ([[1982]] m.), A. Mackevičiui ([[1986]] m.).

Eilėraščius pradėjo skelbti 1982 m. žurnale „Aidai“. [[1989]] m. [[Kauno rotušė]]je pristatė pirmąją poezijos knygą „Kad Lietuva neišsivaikščiotų“, [[1990]] m. išspausdintas meditacinės poezijos rinkinys „Poterių upė“, 1992 m. -– „Šviesos spalvos“, [[1995]] m. -– „Žaizdos metafizika“, 1998 m. -– „Spindintis virš mūsų“ [[1999]] m. -– „Mirties vilties veidai“ ir kt. Daugiau kaip dešimties eseistinių, teologinių, filosofinių straipsnių autorius.