22:23, 1 rugpjūčio 2020 versija taisyti Nestea (aptarimas \| indėlis) 50 513 keitimai SNėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		13:06, 24 vasario 2021 versija taisyti anuliuoti SubRE (aptarimas \| indėlis) 9 927 keitimai S →‎Biografija Kitas pakeitimas →
Eilutė 3: == Biografija == Filipas de Šampenis gimė 1602 m. gegužės 26 d. [[Briuselis\|Briuselyje]], tuomet Ispanijos karūnos valdose. Jis mokėsi gimtajame Briuselyje pas Jean Bouillon ir portretistą Michel de Bordeau. Po to, 1620 m. pradėjo tobulintis pas peizažistą Jacques Fouquieres. Kartu su mokytoju 1621 m. apsilankė [[Paryžius\|Paryžiuje]] ir dirbo tapytojo Georges Lallemant (1580−1636) studijoje. ~~1625 m. kartu~~Kartu su [[Nikola Pusenas\|N. Pusenu]] jis dekoravo Liuksemburgo rūmus, karalienės [[Marija de Mediči\|Marijos de Mediči]] rezidenciją. 1627 m. grįžęs į Briuselį Filipas de Šampenis vedė karalienės tapytojo Nicolas Duchesne dukterį ir po šiojo mirties 1628 m. tapo karalienės tapytoju, jai dekoravo Karmelitų vienuolyno bažnyčią. Po 1630 m. jis pradėjo gauti užsakymų iš kardinolo [[Rišeljė]]. Dirbo kartu su [[Simon Vouet]] (1590−1649) kardinolo rūmuose. 1635 m. jis nutapė karalių [[Liudvikas XIII\|Liudviką XIII]]-ąjį, karūnuojamą Pergalės [[La Rošelė]]s peizažo fone, pergalei mūšyje prieš protestantus atminti. Po dvejų metų karalius užsakė jam nutapyti „Liudviko XIII priesaikos“ paveikslą [[Paryžiaus Dievo Motinos katedra\|Paryžiaus Notr Damo]] altoriui. Karalienės [[Ona Austrė\|Onos Austrės]] regencijos metu Filipas de Šampenis dirbo Palė Rojalyje ir Val de Graso vienuolyne ir jo bažnyčioje. [[1648]] m. buvo vienu iš Paryžiaus Karališkosios tapybos ir skulptūros akademijos steigėjų. 1653 m. joje pradėjo profesoriauti, vėliau tapo rektoriumi. Tuo pačiu metu tapo vienu iš paklausiausių Paryžiaus portretistų, nutapė kardinolo [[Giulo Raimondo Mazzarino\|Mazarinio]] ir pirmojo ministro [[Jean-Baptiste Colbert]] portretus. Filipo de Šampenio stilius sekė flamandų (Rubenso, Antonio van Deiko) ir prancūzų (S. Vujė) mokyklų tradicija. Jis teikė didelę reikšmę detalumui ir tikslumui. Jo portretuose veikėjai susikaupę ir kartu giedrais veidais. Tam įtakos tikriausiai turėjo tapytojo ryšiai su [[jansenizmas\|jansenistais]] ir jų dvasingumo paieškos. Jį toliau rėmė karalius [[Liudvikas XIV]]-asis užsakęs darbų [[Tiuilri rūmai\|Tiuilri rūmuose]]. Darbuose jam padėdavo talentingas sūnėnas Žanas Baptistas de Šampenis (1631−1681). Paskutinį gyvenimo dešimtmetį Filipas de Šampenis daugiausiai tapė šeimos ir draugų portretus, religines scenas. Jis mirė 1674 m. rugpjūčio 12 d. [[Paryžius\|Paryžiuje]]. Jis daugiausiai prisimenamas dėl portretų, bet taip pat yra palikęs įtaigių religinių paveikslų.

Philippe de Champaigne: Skirtumas tarp puslapio versijų