Seinų Švč. Mergelės Marijos bazilika: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Rescuing 3 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.8 |
|||
Eilutė 4:
== Istorija ==
Vėlyvojo [[Renesansas|Renesanso]] architektūros stiliaus bažnyčia buvo pastatyta [[1610]]–[[1619]] m. Jos steigėjai buvo iš [[Vilnius|Vilniaus]] [[1602]] m. į miestą atvykę dominikonų vienuoliai. Pagrindinis bažnyčios fundatorius buvo [[Jurgis Grodzinskis]] ({{pl|Jerzy Grodziński}}). Bažnyčią [[1632]] m. konsekravo vyskupas [[Jurgis Tiškevičius]] Švč.Marijos, šv.Jurgio ir šv. Jackaus titulais.<ref>[http://punskas.pl/lankytinos-vietos-2/seinu-parapija/ Seinų parapija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20181128034847/http://punskas.pl/lankytinos-vietos-2/seinu-parapija/ |date=2018-11-28 }} punskas.lt</ref> [[1706]] m. prie bažnyčios baigtas statyti vienuolynas.
Ją konsekravo Vilniaus vyskupas pagalbininkas J.Tiškevičius 1632 m. Švč. Marijos, šv. Jurgio ir šv. Jackaus titulais.
Eilutė 10:
[[1760]]–[[1779]] m. bažnyčia buvo perstatyta [[barokas|baroko]] architektūros stiliumi. Pagrindinė bažnyčios perstatymo remėja buvo [[Rožė Pliaterytė Strutinska]] ({{pl|Róża z Platerów Strutyńska}}). Perstačius bažnyčią pasikeitė ir jos fasadas, priekinėje dalyje pastatyti du barokiniai bokštai. Šiaurinėje bažnyčios dalyje stovėjusi [[varpinė]] buvo nugriauta.
[[1804]] m. Prūsijos karalystės valdymo metu domininkonų vienuolynas buvo panaikintas. Bažnyčia tapo parapijine. [[1818]] m. bažnyčia tapo [[Augustavo vyskupystė]]s katedra. Čia buvo įsikūrę [[Augustavo vyskupija|Augustavo vyskupijos]] vyskupas, kurija ir kunigų seminarija. 1908 m. čia veikė lietuvių pradžios mokykla, vėliau tapusi "Žiburio" gimnazija.<ref>[https://100m.lt/simtametes-mokyklos/seinu-lietuviu-ziburio-gimnazija-rasa-damkauskiene-1/ Seinų lietuvių Žiburio gimnazija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20181128075219/https://100m.lt/simtametes-mokyklos/seinu-lietuviu-ziburio-gimnazija-rasa-damkauskiene-1/ |date=2018-11-28 }} 100m.lt</ref> Susikūrus Lenkijos ir Lietuvos respublikoms [[1925]] m. [[Augustavo vyskupija]] buvo padalinta į dvi - [[Vilkaviškio vyskupija|Vilkaviškio]] ir [[Lomžos vyskupija|Lomžos]]. Bažnyčia prarado katedros statusą, vyskupų rezidavimo vietomis tapo [[Vilkaviškis]] ir [[Lomža]].
[[1973]] m. bažnyčiai suteiktas mažosios bazilikos statusas, o [[2005]] m. tapo Seinų-Vygrių kolegiatu.
== Bažnyčios aprašymas ==
Barokinė Vilniaus baroko mokyklos bažnyčia yra plytinė, tinkuota, kryžminio plano ir dėl skirtingos formos pristatytų koplyčių asimetriška.<ref>[http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1859?rt=3&pl=11 Seinų bažnyčia ir vienuolynas] Architektūros ir urbanistikos tyrimo centras</ref> Bažnyčioje yra salė be atskiros [[presbiterija|presbiterijos]]. Bažnyčioje yra dvi koplyčios: ''Jėzaus širdies koplyčia'' įrengta [[1661]] m. ir ''Dievo Motinos koplyčia'' įrengta [[1881]] m.<ref>[http://punskas.pl/lankytinos-vietos-2/seinu-bazilika/ Seinų bazilika] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20181128034834/http://punskas.pl/lankytinos-vietos-2/seinu-bazilika/ |date=2018-11-28 }} punskas.lt</ref> Bažnyčios viduje esantis altorius, paveikslai, indai ir kitos religinės puošmenos yra barokinio stiliaus, daugiausiai iš [[XVIII a.]]
Bažnyčioje stovi medinė, gotikos stiliaus ''Dievo Motinos skulptūra'', datuojama [[XV a.]] Naujoje domininkonų bažnyčioje ji pastatyta 1619 m. ir netrukus pradėjo garsėti stebuklais.<ref>Seinai.//A.Paliušytė, I.Vaišvilaitė. Vadovas po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Vilnius, 2012. P.502.</ref> Nuo [[XVIII a.]] skulptūrą lanko piligrimai. Bažnyčioje taip pat yra [[1907]] m. [[Jonas_Garalevičius|Jono Garalevičiaus]] pastatyti neobarokinio stiliaus [[vargonai]]. Nuo [[1993]] m. bažnyčioje vyksta kasmetiniai vargonų koncertai ''Juniores Priores Organorium Seinensis''. Nuo pat pastatymo [[1610]] m. bažnyčia yra gausiai lankoma [[piligriminė kelionė|piligriminių keliautojų]] ir [[indulgencija|indulgencijos]] prašytojų. [[1956]] m. [[kovo 19]] d. bažnyčia buvo įtraukta į Palenkės vaivadijos istorinių paminklų sąrašą.
| |||