Salaspilio mūšis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Saltupys (aptarimas | indėlis)
S Patikslinta konflikto šalis
Teach5 (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 23:
 
== Istorija ==
Ilgai rinkęs jėgas, [[1605]] m. rugpjūčio mėn. pradžioje į [[Estija|Estiją]] su didele kariuomene atplaukė [[Švedija|Švedijos]] karalius [[Karolis IX]]. Tuo tarpu Lietuvos etmonas [[Jonas Karolis Chodkevičius]] su mažyte lietuvių kariuomenės saujele tuo tarpu buvo ties [[Tartu]]. Jo kariuomenė buvo išvargusi, išbadėjusi, negaunanti atlyginimo, tačiauo dievinokarių savo vadą. Jos buvobūta tiek mažamažai, kad nepakako net pilių įguloms, tačiau jų dvasią palaikė karštas atsidavimas savo vadui. KaraliusATR karalius [[Zigmantas Vaza]] atsiųsdavo tik pažadų, bet neatsiuntėpinigų neiar pinigųpastiprinimų neiLietuvos kariuomenėskariai nesulaukdavo. Todėl Chodkevičius pradėjo trauktis ir ėmė deginti paliekamas pilis. [[Cėsys|Cėsyse]] (''Vendene'') jis apsikasė ir pasiryžo žūtbūtžūtbūtinei kautiskovai, bet Karolis IX, jį aplenkdamas, traukėpatraukė prie jau apgultos [[Ryga|Rygos]].
 
[[Vaizdas:Salaspilio_musis._LVTM_fragmentas._Autoriai_-_J._Kalinauskas_ir_L._Kalinauskaite.jpg|thumb|left|330px|Salaspilio mūšis. Lietuvos vardo tūkstantmečiui skirto medalio fragmentas. Autoriai: skulptorius [[Juozas Kalinauskas]], dailininkė [[Lina Kalinauskaitė]]]]
[[Vaizdas:Battle of Kircholm.svg|thumb|right|230px|Mūšio schema ]]
[[Vaizdas:Kircholm pomnik.jpg|thumb|right|230px|1996 m. Lenkijos vyriausybės mūšio vietoje pastatytas paminklas.]]
Chodkevičius pasiryžo visos švedų armijos neprileisti prie Rygos ir užstojo jai kelią ties Salaspiliu (vokiškai tuomet vadinamu ''Kirchholmu'', – 18 km iki Rygos). Kadangi jis teturėjo vos apie 3800 kariuomenės (1300 pėstininkų, 2500 kavaleristų ir 5 [[patranka]]s), taitodėl Karolis IX norėjopasišovė siųsti prieš jį tik dalį savo kariuomenės,. tačiauVis dėlto Chodkevičių pažįstantys jo karošvedų generolai prikalbėjoįkalbėjo karalių nerizikuoti ir pulti suvisa visomis jėgomisjėga. Karolis IX, paklausęs jų patarimų, taip ir padarėpaklausė – puolė su visa savo14 000 14000vyrų armijakariauna (1100011 000 pėstininkų, 30003 000 raitelių ir 11 patrankų).

Chodkevičius užėmė patogią poziciją tarp kalvų. Prieš mūšį su visais kariais išklausęs mišių ir juos padrąsinęs, jis ryžosi laimėti ir išgelbėti Rygą arba žūti su visa savo kariuomene. Jo pozicija buvo tokia patogi, kad švedai prisiartinę jo net nepastebėjo, manydamimanė, kadjog jisetmonas pabėgo, ruošėsiir jau ruošėsi vytis, tiktačiau staiga aptiko jo stovyklą.

Chodkevičius, pasiryžęs vienu smūgiu laimėti, nutarė pulti su visa kariuomene, nes rezervų palikti nebuvo iš ko. paliktiDidelės rezervų.kariaunos Vietojeiliuzijai rezervų,sudaryti švedamsetmonas apgauti,pasitelkė pamiškėjeklastą buvo– pamiškėje pastatytospastatė kareivių iškamšosiškamšas, o už kelių kilometrų buvo nusiųsti keli būreliai, kurie turėjo pasirodyti mūšio metu, kad švedai juos palaikytų ateinančiaatžygiuojančia parama. KadTam, kad švedai nesusektųnesuostų tikrostikrosios būklessituacijos, Chodkevičius patsaipats pradėjo mūšį.

Pasiųsdamas kavaleriją prieš kairįjį švedų flangą, nuviliojo juos į pakalnę, kur buvo numatyta patogi vieta kautis. Tuo pačiu metu 300 husarų puolė centre stovinčius švedų pėstininkus, išdėstytus centre, kad šie negalėtų persirikiuoti ir paremti dešiniajame flange atakuojamos kavalerijos. Švedų kavalerijai pradėjus trauktis, Chodkevičius įsakė visoms kairiojo sparno pajėgoms ir rezervui atakuoti dešinįjį švedų sparną. ŠvedamsŠiems ėmus trauktis, jų pėstininkai liko neapsaugoti iš flangų ir turėjo atlaikyti ataką iš trijų pusių vienu metu. Tuomet Chodkevičius su visomis jėgomis puolėsmogė priešąpriešui ir visiškai visiškai sutriuškino. PrasidėjoKilo paniškassuirutė ir prasidėjo priešopaniškas bėgimas.

Mūšis truko apie 20 minučių, švedų kariuomenė buvo sutriuškinta.<br />
 
Žuvo daug švedų generolų ir Karolio IX žentas, kiti pateko į nelaisvę, patsaipats Karolis IX vos spėjo pasprukti į laivus ir su kariuomenės likučiais išvyko atgal į Švediją. Chodkevičiui teko 60 [[vėliava|vėliavų]], 11 patrankų ir keli tūkstančiai kariųbelaisvių. Užmuštų buvo 80008 000 (95009 500) švedų ir tik maždaug šimtas Chodkevičiaus karių, dar apie 200 buvo sužeista, taip pat [[husarai]] prarado daugumą žirgų. Ryga buvo išgelbėta, [[Livonijos ordinas|Livonija]] išvaduota.
 
=== Po mūšio ===
[[Vaizdas:January Sucholdovski A kircholmi csata (1858).jpg|thumb|left|200px|Po mūšio, Ant žemės ties J. Chodkevičiaus žirgo kojomis guli nukautas Vidžemės kilmingasis Heinrichas Vredė, atidavęs savo žirgą Švedijos karaliui Karlui IX, kad šis galėtų pabėgti.]]
Po mūšio švedai buvo priversti nutraukti Rygos apgultį ir atitraukti savo pajėgas į šiaurę. Ryga buvo išgelbėta, [[Livonijos ordinas|Livonija]] išvaduota. Pergalė nuskambėjo [[Europa|Europoje]], pats Chodkevičius buvo pasveikintas daugelio Europos monarchų ir net turkų sultono.
 
== Sãlaspilio mūšis literatūroje ==