Kuršių kilmingieji: Skirtumas tarp puslapio versijų

Dydis nepakito ,  prieš 2 mėnesius
S
nesu tikras, grąžinu didžiąją
S (nesu tikras, grąžinu didžiąją)
[[Vaizdas:LVA_Turlavas_pagasts_COA.png|miniatiūra|244x244px| Kuršių kilmingojo atvaizdas Turlavos valsčiaus herbe]]
[[Vaizdas:Kurische_Könige_in_der_Rückerschen_Karte.jpg|miniatiūra|200x200px| Septyni kuršių laisvieji kaimai 1890 m. žemėlapyje (''Baltikum nach Rücker'').]]
'''Kuršių kilmingieji''' arba '''kuršių karaliai,''' ([[Vokiečių kalba|vokiečių]] žemaičių: ''Cursken konyngh'', {{lv|Kuršu ķoniņi}}) – [[Kuršiai|kuršių]] diduomenės palikuoniai, gyvenę [[Kuršas|Kuršo]] laisvuosiuose 7 kaimuose – Kiuonincieme, Kalėjcieme, Plikiuose, Ziemelcieme (Turlavos valsčiuje), Dragūncieme (Rumbos valsčiuje), Viesalgcieme (Snėpelės valsčiuje) ir Sausgalcieme (Padurės valsčiuje), kurie kaip [[Vasalas|vasalai]] buvo pavaldūs [[Livonijos ordinas|Livonijos ordinui]], iš kurio gavo [[Feodas|feodų]] (lenų) raštus, už tarnybą ordinoOrdino kariuomenėje jiems buvo suteikta nemažai privilegijų ir žemės. Latviškas žodis ''ķoniņš'' yra senovinis žodis, kuris reiškė karalių – nuo žodžio ''ķēniņš'', o šis kilęs nuo vokiečių žodžio ''Koenig''.
 
2015 m. buvo išleista istoriko Agrio Dzenio knyga „Kuršo kilmingieji ir kiti feodai Vakarų Latvijoje“,<ref>Baiba Kušķe. «No sendienām līdz mūsdienām – 15 gadus tapušajā monogrāfijā par ķoniņiem». Lsm.lv, 2014-12-23. Nuoroda tikrinta 2016-11-5.</ref><ref name=":1">Agris Dzenis, ''Kuršu ķoniņi un citi lēņavīri Rietumlatvijā: septiņsimt gadus ilga brīvības saglabāšanas pieredze'', Rīga: Domas spēks, 2014.</ref> o 2019 m. – autorių straipsnių rinkinys<ref>''Kuršu ķoniņi cauri paaudzēm'' / sudarytoja Inita Peniķe; mokslinė redaktorė Janīna Kursīte; dailininkas Andris Lamsters; literatūrinė redaktore Ina Eglīte; tekstas: J. Kursīte, A. Dzenis, L. Peniķe. Rīga: Madris, 2019.</ref>. Lietuvoje [[Kuršiai|kuršių]] kilmingieji XV–XVII a. perėjo į bajorų luomą, dažniausiai gyveno [[Bajorkaimis|bajorkaimiuose]]. Lietuvoje šis klausimas išsamiai dar nėra tyrinėtas.
 
== Kilmė ==
Apie kuršių kilmingųjų kilmę nėra išlikę rašytinių šaltinių duomenų. Tačiau kuršių kilmingųjų giminių palikuonis galima laikyti senų vietinių kilmingųjų giminių paveldėtojais. [[Eiliuotoji Livonijos kronika|Eiliuotoje Livonijos kronikoje]] minimi [[Kuršiai|kuršių]] kilmingieji vasalai, dalyvavę XIII a. [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] kryžiaus žygiuose prieš [[Žemaičiai|žemaičius]], [[Lietuviai|lietuvius]] ir [[Žiemgaliai|žiemgalius]]. XVI a. pradžioje minimi kuršių kariai, dalyvavę ordinoOrdino kariuomenės žygiuose prieš [[Maskvos Didžioji Kunigaikštystė|Maskvos didžiąją kunigaikštystę]]. Notaras Johanas Reneris iš [[Brėmenas|Brėmeno]], 1556–1561 m. [[Livonijos karas|Livonijos karo]] metu gyvenęs [[Kuršas|Kurše]], „kuršių kilminguosius“ laikė pagonių senųjų kuršių kilmingųjų palikuoniais, kuriems ordinasOrdinas po sukilimo numalšinimo paliko valdyti tėvų žemę:
[...] "Tuomet žemės liko be valdovų, tačiau Kurše amžiams liko viena šeima, kurią jie vadino kuršių karaliais, kai [[Vokiečių ordinas]] užkariavo kraštą, tuomet kuršių karalius (kuris buvo paprastas valstietis, bet iš senos giminės) liko laisvas nuo lažo, tik karo metu jis kartu su kuržemiečiais ir karo vadu turėjo vykti su vėliava, kurioje vaizduojamas liūtas iš senovinio Kuršo kunigaikštystės herbo“.<ref>Johann Renners Livländische Historien und die jüngere livländische Reimchronik, Theil 1, (nach dem Handschrift in der Staats- und Universitätsbibliothek Bremen) hrsg. von Konstantin Höhlbaum, Göttingen 1872: ''Do bleven de lande sonder koninge, doch is alle tidt dar na in Curlandt ein hoevet gebleven, welchen se den Curischen koning nomeden, und als de Dudesche orden dat lant under sich gebracht, blef de Curische koning (so doch ein blick buhr was, averst dennoch van oldem stammen entspraten) frig van aller schattinge, moste averst darjegen in kriges tiden dem hermester folgen mit den Curlanders und foerde de fane, dar inne stundt ein louwe, so des koningrickes in Curlant wapen van oldings her gewesen''.</ref>
K. A. Kitneris 1791 m. rašė, kad kuršių kilmingieji esą išdavė savo gentainius ir taip padėjo [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordinui]], už ką [[Kuldyga|Kuldygos]] komtūras jiems suteikė nuosavybės teises į savo tėvų žemę.<ref>Māris Mičerevskis. «Kuršu ķoniņu dzimtas saglabājušās līdz mūsu dienām?». Apollo, 2005-12-06. Archyvuota 2015-04-02. Nuoroda tikrinta 2015-09-24.</ref>
5 705

pakeitimai