Renavo dvaras: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S →Istorija: [[]] |
Rescuing 3 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.8 |
||
Eilutė 22:
XIX a. pirmoje pusėje Renavo dvarą valdė Antanas Renė, garsėjęs pomėgiu sodininkauti. Dvaras pagarsėjo sodu ir apie 18 ha angliško stiliaus parku. Buvo iškasti tvenkiniai, padaryti akmeniniai laiptai, suolai.
1866 m. grafas Antanas Renė į dvarą priglaudžia gyventi žmonos draugę, našlę Viktoriją Narutavičienę ir jos vaikus [[Stanislovas Narutavičius|Stanislovą]] bei [[Gabriel Narutowicz|Gabrielių]] – būsimuosius Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės Akto signatarą ir pirmąjį Lenkijos Respublikos Prezidentą. Tuo metu šiame dvare namų mokytoju dirbo [[Laurynas Ivinskis]], kuris įskiepijo auklėtiniams pagarbą lietuvių kalbai ir paskatino domėtis žemaičių tautosaka. Narutavičiai Renave gyveno iki Antano Renė mirties.<ref>[http://www.samogit.lt/zz_2009_2/zz_2009_2vidus13_15.pdf] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150402214939/http://www.samogit.lt/zz_2009_2/zz_2009_2vidus13_15.pdf |date=2015-04-02 }}</ref>
Po jo mirties dvaras atiteko [[Eugenijus fon Rionė|Eugenijui Renė]]. Renne giminės atstovas Karolis Evaldas Renne [[1732]] m. iš [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] karaliaus [[Augustas II|Augusto II]] gavo barono titulą. Šis titulas [[1841]] m. patvirtintas Rusijoje. Antanas Renne vaikų neturėjo ir visą savo turtą užrašė Feliksui Mielžinskiui ([[1871]]–[[1910]] m.). Felikso Mielžinskio našlė ir jos duktė Maria Janušova Zdiechovska buvo paskutinės Renavo valdų savininkės. Mielžinskis šalia Varduvos upelio gražioje vietoje įkūrė naują apie 6 ha ploto parką. Parke suskaičiuota 48 rūšių bei formų 1761 medis. Parke auga storiausia Lietuvos [[eglė]], kurios skersmuo 1,2 m, ir [[liepa]], ant kurios kamieno iš šaknų išaugusios dar šešios liepos.
Apie [[1880]] m. šlaito viršuje buvo perstatyti kuklūs, bet gana puošnūs rūmai, garsėję vertingomis paveikslų bei antikvarinių meno dirbinių kolekcijomis. Žinoma, kad Mielžinskiai itin didžiavosi Europos miestuose pagamintais senovinio porceliano dirbiniais. Bibliotekoje buvo daugiau kaip 1000 tomų knygų, daugiausia – gražiai įrištos, išleistos vokiečių ir [[lotynų kalba|lotynų kalbomis]]. Naujesnėje rūmų bibliotekoje daugiausia buvo XIX a. antrosios pusės leidiniai, daugiausia lotyniški. <ref>[http://www.oginski.lt/MUZIEJAI/renavmuz.lt.htm RENAVO DVARO RŪMŲ EKSPOZICIJA] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070520193834/http://www.oginski.lt/MUZIEJAI/renavmuz.lt.htm |date=2007-05-20 }}</ref>
Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] rūmuose įsikūrė [[kolūkis|kolūkio]] kontora, biblioteka ir kultūros namai. [[1980]] m. dvaro rūmai pradėti restauruoti. Rūmuose išsaugota autentiška dvaro laikų bibliotekos aplinka. Nuo [[1996]] m. rūmuose veikia [[Mažeikių muziejus|Mažeikių muziejaus]] filialas. Salėse eksponuojami meno kūriniai, veikia kilnojamos parodos. [[1999]] m. Renavo dvaro sodyba įrašyta į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kodas G216K). Kompleksui priklauso rūmai, XIX a. pirmosios pusės statiniai: [[svirnas]], [[arklidė]], du tvartai, ūkinis pastatas, sandėlis, rūsys, oranžerijos liekanos ir [[1870]] m. statyta [[oficina]].
Eilutė 50:
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
* [http://www.samogit.lt/zz_2009_2/zz_2009_2vidus13_15.pdf] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150402214939/http://www.samogit.lt/zz_2009_2/zz_2009_2vidus13_15.pdf |date=2015-04-02 }}
{{commonscat|Renavas manor}}
| |||