Lietuvos miestas: Skirtumas tarp puslapio versijų

33 pridėti baitai ,  prieš 7 mėnesius
S
S (Reverted 1 edit by 89.117.205.197 (talk) to last revision by Lot-bot-as. (TW))
Žyma: Anuliuoti
[[XIX a.]] pirmoje pusėje miestų plėtrą Lietuvoje skatino plentų tiesimas. XIX a. trečiame – ketvirtame dešimtmetyje miestuose pradėjo kurtis [[pramonė]], kuri išaugo septintame – devintame dešimtmetyje nutiesus [[geležinkelis|geležinkelius]]. Vilnius ir Kaunas (mažiau [[Šiauliai]] ir Panevėžys) tapo pramonės centrais. Keitėsi miestų bendruomenė. Prie geležinkelio stočių išaugo gyvenvietės, ilgainiui tapusios miestais ([[Naujoji Vilnia]], [[Pabradė]], [[Švenčionėliai]], [[Kaišiadorys]], [[Mažeikiai]]). Nuošaly nuo magistralinių kelių atsidūrę kai kurie senieji miestai (Varniai, Merkinė, Punia, [[Žiežmariai]]) netgi turėję Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės savivaldą, ėmė nykti ir tapo miesteliais. Septintame – dešimtame dešimtmetyje dvigubai padaugėjo miestų gyventojų. Nuo XIX a. vidurio miestus sujungė [[telegrafas|telegrafo]], XIX a. pabaigoje pradėtos tiesti ir [[telefonas|telefono]] linijos, atsirado [[elektra|elektros]] apšvietimas, kai kur ir [[kanalizacija]].
 
Gubernijų ir apskričių miestai buvo formuojami pagal projektinius planus. Po [[1905]]–[[1907]] m. revoliucijos pagyvėjo politinis ir kultūrinis miestų gyvenimas. Vilnius, Kaunas ir [[Marijampolė]] tapo svarbiausiais [[Lietuvių tautinis sąjūdis|tautinio judėjimo]] centrais – veikė lietuvių politinės partijos, draugijos, spaustuvės.
 
== Nepriklausomybės laikotarpis ==
45 143

pakeitimai