Lietuvos TSR: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 47:
Šiuo laikotarpiu uždrausti tautiškumo simboliai – tautinė trispalvė vėliava bei Tautiška Giesmė ir kiti, už jų naudojimą žmonės buvo persekiojami.
„Lietuvos TSR ūkio atkūrimo“ pretekstu Maskvos valdžia skatino darbininkų ir kitų gyventojų migraciją į Lietuvą iš Rusijos ir kitų TSRS respublikų; taip buvo ketinama labiau integruoti Lietuvą į Sovietų Sąjungą ir plėtoti pramonę. Tuo pačiu metu Lietuvos darbingi gyventojai buvo viliojami darbams Rusijos TFSR gilumoje, žadant visokeriopas įsikūrimo naujoje vietoje lengvatas.
Net ir nuslopinus partizaninį pasipriešinimą sovietinė valdžia neužgniaužė [[Tautinis judėjimas|judėjimo]] už Lietuvos nepriklausomybę – veikė persekiojamos pogrindinės disidentinės grupės, leidusios pogrindinę spaudą, katalikišką literatūrą. Po tarptautinės konferencijos Suomijos sostinėje Helsinkyje, kur buvo pripažintos po II pasaulinio karo nusistovėjusios sienos, Lietuvoje susikūrusi Helsinkio grupė per užsienio radiją paskelbė nepriklausomybės reikalavimą. [[1972]] m. po [[Romas Kalanta|Romo Kalantos]] susideginimo kilo [[Kauno pavasaris|kelias dienas trukę neramumai Kaune]]. [[1978]] m. [[balandžio 20]] d. devintojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos neeilinėje devintojoje sesijoje buvo priimta [[1978 m. Lietuvos TSR Konstitucija|antroji Lietuvos TSR Konstitucija]] ([[1977]] m. spalio 7 d. TSRS konstitucijos analogas), kuri veikė iki [[1990]] metų.
===Žlugimas===
| |||