Nicolae Ceaușescu: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Kailis (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 19:
 
== Biografija ==
[[File:008.Portret Nicolae Ceausescu. (1936).jpg|thumb|left|upright|Nikolajė Čaušesku po arešto [[1936]] m.]]
Nikolajė Čaušesku gimė [[1918]] m. [[sausio 26]] d. Skorničeštyje ([[Olto apskritis]]), jis buvo trečias vaikas iš devynių vargingoje valstiečių šeimoje. Jo tėvas Andruță ([[1886]]-[[1969]] m.) turėjo 3 hektarus dirbamos žemės ir kelias avis. Nikolajė padėjo šeimai dirbdamas siuvėju.<ref name=":0">{{Cite book|last=Gruia|first=Cătălin|title=The Man They Killed on Christmas Day|publisher=Createspace Independent Pub|date=29 July 2013|isbn=978-1492282594|location=United Kingdom|pages=42}}</ref> Jis mokėsi kaimo mokykloje iki 11 metų, o po to išvyko į Bukareštą. Iš pradžių jis gyveno su seserimi Nikulina Rusesku, kol tapo batsiuvio pameistriu.<ref name=":0" /> Jis dirbo batsiuvio Alexandru Săndulesku, kuris buvo aktyvus tada nelegalios [[Rumunijos komunistų partija|Rumunijos komunistų partijos]] veikėjas, dirbtuvėse. Čaušesku greitai įsitraukė į partijos veiklą, tapdamas nariu [[1932]] m. pradžioje, bet kadangi buvo paauglys, jam nekdavo nesvarbios užduotys.<ref name=":0" /> Jis pirmąkart buvo suimtas 15 metų [[1933]] m. dėl muštinių per streiką. [[1934]] m. Nikolajė Čaušesku vėl suimtas, kai rinko parašus peticijai, protestuojančiai prieš geležinkelio darbininkų teimą, ir dar du kartus už panašius nusižengimus.<ref name="autogenerated3">{{cite web|url=http://www.ceausescu.org/ceausescu_texts/ceausescu_chronology.htm|title=www.ceausescu.org – the leading infosource on the web about Ceausescu and his era!|access-date=12 April 2016}}</ref> XX a. ketvirto dešimtmečio viduryje jis vyko į misijas [[Krajova|Krajovoje]], [[Kimpulungas|Kimpulunge]] ir [[Rimniku Vilča|Rimniku Vilčoje]], kur buvo suimtas kelis kartus.<ref name="Gruia43">Cătălin Gruia, "[http://www.natgeo.ro/istorie/personalitati-si-evenimente/8435-viata-lui-nicolae-ceausescu?showall=1 Viata lui Nicolae Ceausescu]", in ''National Geographic Romania'', November 2007, pp.&nbsp;41–65</ref>
 
Slaptoji Rumunijos policija Čaušesku vadino „pavojingu komunistų agitatoriumi“ ir „komunistinės bei amntifašistinės propogandos platintoju“.<ref name="Gruia43"/> Dėl tokių kaltinimų Brașovo tribunolas [[1936]] m. [[birželio 6]] d. nuteisė jį kalėti 2 metus ir pridėjo 6 mėnesius už teismo įžeidimą. Be to jis turėjo po bausmės atlikimo 1 metus gyventi gimtajame kaime.<ref name="Gruia43"/> Atlikęs bausmę Doftanos kaleime [[1939]] m. jis sutiko Eleną Petresku, kurią vedė [[1947]] m. Ji vaidino vis svarbesnį vaidmenį jo politiniame gyvenime.<ref name="autogenerated3"/>
Nuo [[1936]] m. [[Rumunijos komunistų partija|Rumunijos komunistų partijos]] narys. [[1939]]–[[1940]] m. [[Bukareštas|Bukarešto]] komiteto narys, atsakingas už darbą su jaunimu. 1940–[[1944]] m. buvo įkalintas. [[1947]]–[[1952]] m. Rumunijos žemės ūkio ministras. [[1965]] m. tapo Rumunijos komunistų partijos generaliniu sekretoriumi, o [[1974]] m. – Rumunijos prezidentu. [[1989]] m. pabaigoje prasidėjus neramumams, bandė su žmona pabėgti iš šalies. Vėliau buvo sugautas ir sušaudytas.
 
Netrukus po išėjimo į laisvę Nikolajė Čaušesku vėl buvo suimtas už „konspiraciją prieš socialinę tvarką“ ir karą praleido įvairiuose kaleimuose. [[Tirgu Žiu]] internavivo stovykloje jis kalėjo vienoje kameroje su [[Gheorghe Gheorghiu-Dej]] ir tapo jo proteže.
 
Nuo [[1936]] m. [[Rumunijos komunistų partija|Rumunijos komunistų partijos]] narys. [[1939]]–[[1940]] m. [[Bukareštas|Bukarešto]] komiteto narys, atsakingas už darbą su jaunimu. 1940–[[1944]] m. buvo įkalintas. [[1947]]–[[1952]] m. Rumunijos žemės ūkio ministras. [[1965]] m. tapo Rumunijos komunistų partijos generaliniu sekretoriumi, o [[1974]] m. – Rumunijos prezidentu. [[1989]] m. pabaigoje prasidėjus neramumams, bandė su žmona pabėgti iš šalies. Vėliau buvo sugautas ir sušaudytas.
 
Šalį valdė diktatoriškais metodais, siekė mažiau priklausyti nuo [[TSRS]]. Vykdė savarankišką užsienio politiką.{{šaltinis|Istorijos žodynas. - Vilnius: Vaga, 2003. - 91 psl.}}