Horace Vernet: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Horacijus Vernė''' ({{fr|Horace Vernet}}, 1789–1863 m.) – XIX a. [[Prancūzija|prancūzų]] batalinių ir orientalistinių paveikslų tapytojas, portretistas.

 

Horacijus Vernė gimė 1789 m. birželio 30 d. [[Paryžius|Paryžiuje]]. Jo tėvas Karlas Vernė (1758−1836) buvo tapytojas, senelis iš tėvo pusės [[Žozefas Vernė]] (1714−1789) − vienas garsiausių XVIII a. prancūzų peizažistų. Horacijus Vernė iš jaunystės parodė išskirtinį talentą tapybai, buvo apmokytas tėvo. Ankstyvos vedybos 1811 m. privertė H. Vernė užsiimti įvairiausiais užsakymais, jis kūrė mados dizainus, karikatūras, portretus, tapė žirgus tėvo, o peizažus − senelio maniera. 1814 m. Napoleono karų metu jis dalyvavo Paryžiaus gynyboje būdamas vienu iš civilių. Tai vėliau atsispindėjo jo paveiksle „Kliši barjierai“ (1820). H. Vernė po Napoleono valdžios nuvertimo Prancūzijoje buvo aršus [[burbonai|antiburbonininkas]]. Jį rėmė Orleano hercogas, vėliau karalius [[Liudvikas Pilypas]]. H. Vernė draugu buvo [[Teodoras Žeriko]]. Tuo metu jis sulaukė palankaus valdžios dėmesio: 1825 m. apdovanotas Garbės legiono ordinu, 1826 m. priimtas į Prancūzijos Institutą, 1829 m. paskirtas Prancūzų akademijos direktoriumi Romoje.

 

 

[[Kategorija:Prancūzijos tapytojai|Vernet, Horace]]