Organų donorystė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Rescuing 1 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.8 |
Rescuing 2 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.8 |
||
Eilutė 1:
'''Organų donorystė''' – žmogaus [[Organas|organų]], skirtų naudoti žmogui, savanoriškas ir neatlygintinas davimas <ref>[http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=286041&p_query=&p_tr2=&p_hil=&p_sess=&p_no=1 Lietuvos Respublikos Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymas]</ref>. Jei ligoniui reikalinga [[Inkstas|inksto]] ar [[Kepenys|kepenų]] transplantacija, pasaulyje plačiai<ref>[http://www.eurotransplant.org/cms/mediaobject.php?file=ar_2011.pdf Eurotransplant anual report 2011] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121222181831/https://www.eurotransplant.org/cms/mediaobject.php?file=ar_2011.pdf |date=2012-12-22 }}</ref> praktikuojama '''gyvoji donorystė'''. Gyvajai donorystei nepakanka donoro sutikimo, ją reglamentuoja įstatymai.
Iš mirusio žmogaus be jau minėtų organų persodinimui taip pat gali būti paimama [[širdis]], [[plaučiai]], [[kasa]], [[Ragena|ragenos]]<ref>[http://www.transplantacija.lt/content/charts/lenteles/donoriniaiorganaiiraudiniai.lt.html Nacionalinio transplantacijos biuro statistika]</ref>. Didžiojoje daugumoje šalių žmogus laikomas mirusiu, konstatavus [[Smegenys|smegenų]] mirtį. Be to, Lietuvos įstatymai draudžia imti audinius ir organus žmogaus, kuris būdamas gyvas raštu pareiškė '''nesutikimą''', kad po mirties jo audiniai ir organai būtų panaudoti transplantacijai<ref>[http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=286041&p_query=&p_tr2=&p_hil=&p_sess=&p_no=1 Lietuvos Respublikos Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymas]</ref>. Jeigu žmogus prieš mirtį savo valios raštu neišreiškė, atsiklausiama mirusiojo artimųjų.
Eilutė 16:
Gyvosios donorystės atveju gyvas žmogus dovanoja savo organą, jo dalį ar reikalingas ląsteles. Tai būna poriniai organai (pvz., inkstai) arba regeneruojantys organai (pvz., dalis kepenų).
Lietuvoje neregeneruojančias kūno dalis leidžiama imti tik iš suaugusio giminaičio arba sutuoktinio. Jungtinėse Amerikos Valstijose ir daugelyje Europos šalių yra įteisinta ir porinė donorystė – t. y., galimybė pasikeisti donoriniais organais, kai vienos tarpusavyje nesuderinamos poros donoro organas tinka kitos tarpusavyje nesuderinamos poros recipientui ir analogiškas antrosios tarpusavyje nesuderinamos poros organas tinka pirmosios poros recipientui, taip donoru gali būti draugas ar bendradarbis. Olandijoje galima net anoniminė donorystė – galimybė anonimiškai paaukoti savo organą. Visgi dažniausiai gyvaisiais organų donorais būna artimieji.<ref>[http://www.eurotransplant.org/cms/mediaobject.php?file=ar_2011.pdf Eurotransplant anual report 2011] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121222181831/https://www.eurotransplant.org/cms/mediaobject.php?file=ar_2011.pdf |date=2012-12-22 }}</ref>
Vienas inkstas yra dažniausiai gyvojo donoro dovanojamas organas. Inksto persodinimas iš gyvo ir sveiko donoro turi privalumų. Tokie transplantatai funkcionuoja ilgiau, jiems dažnai reikia mažiau slopinti [[Imuninė sistema|imuninė sistemą]]. <ref>Inkstų ligos / Miglinas M., Juknevičius I., Laurinavičius A., Razukas V., Žekonis M., leidykla „Vaistų žinios“, ISBN 1511230</ref>
| |||