Veidrodis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Pusiau automatinis tvarkymo skydelių datavimas |
Nėra keitimo santraukos Žymos: Atmesta Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
||
Eilutė 4:
[[Vaizdas:Veidrodis.JPG|thumb|Baroko stiliaus veidrodis]]
'''Veidrodis''' – įtaisas, turintis pakankamai lygų paviršių ir didelį [[veidrodinis atspindys|veidrodinio atspindžio]] koeficientą, todėl sudarantis [[atvaizdas|atvaizdą]].
Pirmasis veidrodis žmogui buvo lygus vandens paviršius. O seniausias dirbtinis veidrodis rastas Konijos regione Turkijoje. Anatolijos akmens amžiaus žmonės jį pagamino iš vulkaninės kilmės stiklo – obsidiano. Jam gali būti 8000–9000 metų. Iki šiol mokslininkus stebina tobulai nušlifuotas jo paviršius – manoma, kad jis buvo apdorotas smulkiai grūdėtu dumblu ir oda.
Senovės Egipte buvo populiarūs aukso ir sidabro veidrodžiai. Egiptietės nešiojo veidrodžius kaip saulės simbolį, jie buvo neatskiriami įvairių religinių ceremonijų ir eitynių palydovai. Antikos žmonės išmoko pasigaminti veidrodį iš bronzos, sidabro ar vario, kurį poliruodavo iki blizgesio. Toks veidrodis vadintas liustru.
Ir štai I amžiuje romėnai pasigamino pirmąjį veidrodį iš stiklo. Veidrodžio kūrėjai išlydytam švinui leido sustingti ant stiklo: tokiu būdu susidarė blizgantis metalo paviršius, kuris per stiklą atspindėjo šviesą.
Praktiškai visi buityje naudojami veidrodžiai yra plokšti, t. y., turi plokščią paviršių. Padidintiems ir sumažintiems atvaizdams, [[šviesa]]i fokusuoti naudojami išgaubti ir įgaubti veidrodžiai, o iškreiptiems vaizdams (pvz., juoko kambariuose atrakcionuose) – [[kreivas veidrodis|kreivi veidrodžiai]].
| |||