Semantika: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 pridėtas baitas ,  prieš 11 mėnesių
S
(Naujas puslapis: '''Semantika''' ({{gr|semantikos}} 'reikšminis') ― šiuolaikinės kalbotyros šaka, tyrinėjanti kalbos vienetų reikšmes: prozodikos elementus, [...)
 
Sematika užsimezgė dar [[Antika|antikoje]], jos klausimus svarstė [[Aristotelis]] ir [[Platonas]], jie nagrinėjo formos ir reikšmės santykį, tačiau kaip kalbotyros mokslo šaka samantika iškilo [[XIX a.]] pabaigoje. Šiuolaikinės semantikos pradininku laikomas [[Prancūzai|prancūzų]] kalbininkas [[Michel Bréal|Mišelis Brealis]] ― [[1897]] m. jis parašė knygą „Semantikos studijos“ („Essai de Sémantique“). Didelę įtaką semantikos sampratai padarė [[Ferdinand de Saussure|F. de Sosiūras]]. Semantikoje svarbiausia išsiaiškinti kalbos ženklus ir sintagminių (linijinių tarp kalbos vienetų jų eilėje) ryšių bei [[Paradigma (kalbotyra)|paradigminių]] ryšių ypatumus.<ref name = "VLE"/>
 
Kaip brandi kalbotyros mokslo šaka semantika susiformavo [[XX a.]] antrojoje pusėje, minėtini [[Dwight Bolinger|D. Bolindžerio]], [[Wallace Chafe|V. Čeifo]], [[George Lakoff|Dž. Leikofo]] ir daugybės kitų [[Kalbotyra|kalbininkų]] darbai. Semantiką nagrinėjo ir lietuvių kalbininkai, tarp jų A. [[Algirdas Julius Greimas|A. J. Greimas]], [[Aloyzas Gudavičius|A. Gudavičius]], [[Evalda Jakaitienė|E. Jakaitienė]].<ref name = "VLE"/>
 
==Semantikos kryptys==
Kalbotyroje reikšmės sąvoka komplikuota. Priešinama kalbinė reikšmė (ji priklauso tik nuo sisteminės kalbos vienetų ir ženklų reikšmės) ir pragmatinė (kalbėtojo suteikiama reikšmė ― kaip kalbos vienetai ir ženklai vartojami individualiu atveju). Lingvistinė semantika telkia dėmesį į kalbinę reikšmę.<ref name = "VLE"/>
16 881

pakeitimas