Vidurio Afganistano kalnai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Regionas apima didžiąją dalį Afganistano [[Goro provincija|Goro]], [[Bamijano provincija|Bamijano]], [[Daikondžio provincija|Daikondžio]], [[Vardako provincija|Vardako]], [[Gaznio provincija|Gaznio]] provincijų.

Rytuose bei pietryčiuose Hazaradžatas leidžiasi į Puštūnistaną, ir į [[Kabulas|Kabulą]] veda [[Unai perėja]]. Šiaurės rytuose jis susisiekia su kitu kalnų regionu - – [[Nuristanas|Nuristanu]]. Šiaurėje jis leidžiasi į [[Baktrija|Baktrijos]] lygumas, o vakaruose - – į [[Firozkohas|Firozkoho]] ir [[Arija (Persija)|Herato]] lygumas. Pietvakariuose esančio dykumos jį atskiria nuo [[Sistanas|Sistano]].

Islamo geografų jis buvo įvardijamas tiesiog kaip "aukštikalnių„aukštikalnių kraštas"kraštas“, o X a. geografas [[al-Makdisi]] jį vadino ''Gharj Al-Shar''. Į šį atokų regioną sunkiai skverbėsi islamas, ir X a. jis vis dar buvo išlaikęs Budizmą bei kitus indiškosios kultūros bruožus, kurie vietos genčių tarpe iš Indijos paplito pirmaisiais mūsų eros amžiais. Tik XI a., kraštą kontroliuojant [[Gaznevidai|Gaznevidams]], vietos slėniai priėmė islamą.

Greičiausiai po mongolų užkariavimų kalnyną apgyvendino mongolų etnosai, kurie maišėsi su vietos gyventojais ir perėmė vietinę kultūrą. Taip formavosi hazarai, kurie savo rasine išvaizda yra artimesni mongolams, o kalba ir kultūra - – tadžikams. Nors jų regioną ir toliau nominaliai valdė įvairios imperijos, hazarai buvo de facto nepriklausomi, ir pasidalinę į smulkias karalystes.

Pačioje XIX a. pabaigoje Hazaradžatas buvo ''de facto'' inkorporuotas į [[Afganistano emyratas|Afganistano]] teritoriją, vietos gyventojai apdėti mokesčiais ir priversti atlikti karinę tarnybą. XX a. I pusėje inkorporacija dar labiau stiprėjo gerinant krašto infrastruktūrą, tiesiant naujus kelius. Didelė dalis hazarų paliko savo gimtąsias vietas ir migravo į miestus, kur greitai asimiliavosi.

1979  m. Afganistane prasidėjus pilietiniam karui, Hazaradžatas vėl tapo nebekontroliuojamas iš centrinės valdžios. Čia nesiekė komunistų kontrolė, ir hazarai, vadovaujami [[Said Ali Behešti]], susikūrė ''de facto'' nepriklausomą valstybę. Jų ideologiją atsipindėjo hazarų religinė partija [[Afganistano Islamo vienybės revoliucinė taryba]], siekusi sugrąžinti regioną į XIX a. tradiciją. Afganistane į valdžią atėjus [[talibai|talibams]], Hazaradžatas buvo sugrąžintas į centrinės valdžios kontrolę. Prieš čia gyvenančius hazarus pradėtas taikyti [[etninis valymas]].