Klinikinė depresija: Skirtumas tarp puslapio versijų

  Yra kelios galimos [https://psylib.org/depressija/ depresijos priežastys]:

  1. Psichinių ligų šeimos istorija.  Asmeniui yra didesnė rizika susirgti depresija, jei jų šeimoje ar giminaičiuose yra buvusi depresija.

  2. Ankstyvos vaikystės trauma.  Tam tikri ankstyvos vaikystės įvykiai turi įtakos tam, kaip mūsų kūnas reaguoja į baimę ir stresines situacijas.  Vaikų, patyrusių ankstyvą prievartą, tyrimaityrimas ir tyrimaityrimas parodė, kad vaikystėje patirtos traumos ne tik veikia vaiką psichologiškai, bet ir ardo smegenų struktūrą, o tai daro įtaką jo būsimam elgesiui.

  3. Smegenų struktūra.  Didesnė depresijos rizika yra tada, kai žmogaus priekinė smegenų skiltis yra mažiau aktyvi.  Tačiau mokslininkai dar nežino, ar tai įvyksta prieš depresijos simptomų atsiradimą, ar po jų.

  4. Medicininė būklė.  Dėl tam tikrų būklių asmeniui gali padidėti depresijos sutrikimo rizika, pavyzdžiui, lėtinė liga, nemiga, nuolatinis skausmas, dėmesio sutrikimas ir hiperaktyvumas.

  5. Alkoholis ir narkotikai.  Narkotikų vartojimas ir piktnaudžiavimas ar alkoholis aktyviai veikia asmens riziką susirgti depresijos simptomais.  Apie 21% psichoaktyviųjų medžiagų vartojančių žmonių taip pat patiria depresiją.

  Be šių depresijos rizikos veiksnių, taip pat gali būti: žemas savęs vertinimas ar savikritika, tam tikri vaistai, stresiniai įvykiai, tokie kaip artimo žmogaus praradimas, ekonominės problemos ar skyrybos.

  Tačiau daugeliu atvejų sveikatos priežiūros specialistai negali nustatyti, kas sukelia depresiją.