Esė autorius vadinamas eseistu. Vieno laikotarpio, šalies, autoriaus ar kt. esė visuma – eseistika.
'''Esė forma''': laiškas ([[Seneka]] „[[Laiškai Lucilijui]]“); dialogas ([[Ciceronas|M. T. Ciceronas]] „Pokalbiai apie santarvę ir bičiulystę“); straipsnis, apybraiža, eiliuota forma, tiesiog esė.
== Esė bruožai ==
{| class="wikitable"
! ''Kriterijai''
!''Paaiškinimas''
|-----
| ''Turinys''
| Analizuojamos moralės, istorijos, politikos, meno temos; filosofinės, religinės problemos. Svarbu aktualumas.
|-{{pilka eilutė}}
| ''Autoriaus požiūris''
| Subjektyvus vertinimas; kritiškas žvelgimas; remiamasi sava patirtimi, kultūrine bei socialine; savais jausmais, emocijomis; ironiškumas; autoironiškumas; paslėptas dialogas su skaitytoju.
|-----
| ''Kompozicija''
| Laisva kompozicija (kartais gradacinė), būdingos netikėtos minčių [[paralelė]]s, asociacijos, tų pačių motyvų, įvaizdžių kartojimas.
|-{{pilka eilutė}}
| ''Teksto tipas''
| Samprotavimas
|-----
| ''Raiška''
| Pasakojama 1- uoju asmeniu; daug metaforų ir palyginimų; paradoksai; aforizmai; simboliai; ironija; autoironija; paralelės; priešpriešos; retoriniai klausimai ir sušukimai; platus kultūrinis kontekstas.
|-{{pilka eilutė}}
| ''Funkcinis stilius''
| Publicistinis stilius; gali būti derinami mokslinio ir meninio stiliaus elementai.
