|
[[Vaizdas:Stirbaiciu eiguva.Zem.2007-08-23.jpg|thumb|250px|Eglynas Žemaitijoje]]
Lietuvoje yra ~18 000 miškų. DideliųDevynių masyvų plotai didesni nei 20 000 ha. Dažnai miškų masyvai turi savus pavadinimus (dažnai pagal aplinkinius kaimus, upes, ežerus). Lietuvoje didžiausi miškų masyvai auga nederlingose vietose, nes derlingose buvo iškirsti ir paversti dirbamąja žeme. Dėl to būdingiausi Lietuvos miškai – [[pušis|pušynai]] (~38 %), toliau pagal gausą rikiuojasi [[beržas|beržynai]] (22 %), [[eglė|eglynai]] (20 %), [[baltalksnis|baltalksnynai]] (8 %), [[juodalksnis|juodalknsnynai]] (6 %), yra [[drebulė|drebulynų]], [[ąžuolas|ąžuolynų]], [[uosis|uosynų]], [[maumedis|maumedynų]]. Dėl intensyvaus [[miškų nykimas|miškų kirtimo]] vyrauja jaunuolynai, pusamžiai miškai. Brandūs medynai sudaro tik 5 % šalies miškų. Lietuvos miškuose gyvena [[briedis|briedžiai]], [[šernas|šernai]], [[muflonas|muflonai]], [[stumbras|stumbrai]], [[kiškis|kiškiai]], [[lapė]]s, [[miškinė kiaunė|miškinės kiaunės]], [[taurusis elnias|taurieji elniai]], [[pilkasis vilkas|vilkai]], [[lūšis|lūšys]], [[mangutas|usūriniai šunys]], [[stirna|stirnos]], [[barsukas|barsukai]], [[bebras|bebrai]], [[kurtinys|kurtiniai]], [[tetervinas|tetervinai]] – dauguma stambesnių gyvūnų. Miškuose įrengta nemažai draustinių, rezervatų, kuriais saugomos retų gyvūnų ir augalų buveinės.
=== Istorija ===
|
