Poliarinė lapė: Skirtumas tarp puslapio versijų

6 pridėti baitai ,  prieš 14 metų
S
Automatinis brūkšnių taisymas
S
S (Automatinis brūkšnių taisymas)
{{Taxobox_end_placement}}
{{Taxobox_pabaiga}}
'''Poliarinė lapė''' (lot. ''Alopex lagopus'', angl. ''Arctic fox'', vok. ''Polarfuchs'') - [[šuniniai|šuninių]] (''Canidae'') šeimos vertingas kailinis žinduolis.
 
Kūno ilgis, įskaitant apie 35 cm uodegą, yra 65-90 cm. Svoris apie 5 kg.
 
Būdingos dvi spalvinės atmainos: žiemą [[kailis]] baltas, slepiantis sniego ir ledo fone ('''baltoji lapė''') ir šviesiai rudas, melsvo atspalvio kailis ('''žydroji lapė'''). Pirmoji atmaina daugiau paplitusi [[tundra|tundroje]], o antroji - pajūrio ir krūmingose [[buveinė]]se. Pirmoji visą laiką būna palša, o antroji žiemą pabąla.
 
Gyvena poromis, priklausant nuo to, kiek yra maisto, ypač [[lemingai|lemingų]]. Dėka savo storo kailio ir plaukuotų letenų poliarinė lapė gali išgyventi iki –50ºC temperatūroje. Lepės guolius daro tundroje. Pustant išsikasa urvą sniege.
 
Nėštumas 50-56 dienos. Atveda 7-10 jauniklių balandžio mėnesį. Minta daugiausia [[graužikai]]s, [[paukščiai]]s, jų [[kiaušinis|kiaušiniai]]s, išmestais į krantą [[ruoniai|ruonių]] lavonais, lemingais, tačiau gaudo ir paukščius, o bado prispirtos maitinasi ir [[vaisius|vaisiais]], [[sėkla|sėklomis]], [[vabzdžiai]]s, [[žuvys|žuvimis]], visokiomis atliekomis. Jos priklauso šuninių šeimai, tačiau yra mažesnės, ir, užuot vijusios grobį, dažnai jį puola kaip katės. Didžiausias poliarinių lapių priešas - žmogus, medžiojantis jas dėl gražaus kailio. Kailinis gyvūlėlis auginamas ir [[žvėrininkystė]]s fermose.
 
{{Commons|Alopex lagopus}}
106 625

pakeitimai