Lietuvių literatūra: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
CommonsDelinker (aptarimas | indėlis)
Išimama iliustracija Juozas_Luksa_relief.JPG, kurią naudotojas Taivo pašalino Commons projekte
Rescuing 3 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.8
Eilutė 12:
Viduramžių Lietuvoje greičiausiai būta ir lietuviškų rankraščių. Kalbininko [[Zigmas Zinkevičius|Zigmo Zinkevičiaus]] duomenimis, jau Mindaugo laikais iš vokiečių į lietuvių kalbą turėjo būti išversti krikščioniški [[poteriai]]. Lietuviškų maldų ir kitų ranka darytų įrašų mokslininkai yra atradę [[XVI a.]] pradžios knygose.
 
Lotyniškai rašyti karaliaus Mindaugo dokumentai, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių laiškai, pirmieji [[LDK]] įstatymai, Lietuvos bajorų aktai – vieši politiniai jų įsipareigojimai. Vilniaus bernardinų vienuolyne jau veikė [[skriptoriumas]], kuriame ranka perrašinėti religiniai, o iš dalies ir pasaulietiniai tekstai. [[XV a.]] pab. Vilniuje spaudai buvo parengta pirmoji Lietuvos knyga – Vilniaus kanauninko Martyno lotyniškai parašyta ir Gdanske [[1499]] m. išleista religinio turinio knyga „Agenda, arba Šventųjų Sakramentų teikimas“.<ref>[http://pirmojiknyga.mch.mii.lt/Leidiniai/sknyga.lt.htm Senoji Lietuvos knyga. XVI–XVIII a.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305185206/http://pirmojiknyga.mch.mii.lt/Leidiniai/sknyga.lt.htm |date=2016-03-05 }}</ref>
 
Tarp Lietuvoje lenkiškai rašytų knygų reikšmingas yra [[XV a.]] viduryje parengtas ir paskutinei karaliaus [[Jogaila|Jogailos]] žmonai karalienei [[Sofija Alšėniškė|Sofijai Alšėniškei]] skirtas [[Biblija|Biblijos]] vertimas į lenkų kalbą. Į lenkų kalbą XV–XVI a. sandūroje Lietuvoje versti [[Šventasis|šventųjų]] gyvenimai ir [[riteris|riterių]] literatūra.
Eilutė 112:
Avangardo sąjūdis sukūrė alternatyvą romantizmo-neoromantizmo tradicijai, gerokai išplėtė poetikos galimybes ir taip reikšmingai praturtino lietuvių literatūrą. Trečiojo dešimtmečio prozoje avangardo eksperimentai egzistavo greta psichologinio realizmo krypties pasakojimų, tęsiančių [[Žemaitė]]s, [[Jonas Biliūnas|Jono Biliūno]] tradicijas. [[Romanas|Romano]] žanras dar nebuvo susiformavęs: epinio užmojo siužetą išplėsdavo eseistiniai ir publicistiniai intarpai, autoriaus svarstymai, įtaigūs išplėstiniai gamtos vaizdai (Vaižganto „Pragiedruliai“, 1918–1920). [[Antanas Vienuolis]], ėmęsis stambiosios prozos, meniškai ir psichologiškai įtaigiai vaizdavo besikuriančios valstybės interesams priešingas visuomenės klases („Inteligentų palata“, 1922; „Vėžys“, 1925; „Prieš dieną“, 1925). Istorinio, satyrinio ar groteskinio romano atmainoms atsirasti prireiks dar dešimtmečio. Dominavo smulkioji proza – apsakymai, novelės. Šio žanro lyderis – [[Vincas Krėvė]] („Šiaudinė pastogė“, 1921–1922; „Raganius“, 1939).
 
[[1930]] m. [[Vytautas Didysis|Vytauto Didžiojo]] mirties 500-ųjų metinių proga buvo paskelbtas literatūros kūrinio konkursas. Buvo parašyta nemažai prozos bei dramos kūrinių (Maironio drama „Didysis Vytautas – Karalius“, [[Vytautas Pranas Bičiūnas|Vytauto Bičiūno]] drama „Žalgiris“ ir kt.). Vytauto Didžiojo komiteto lėšomis išleisti keturi veikalai. Antanas Vienuolis romane „Kryžkelės“, pasakojančiame apie kryžiuočių žygį į Lietuvą, puikiai pritaikė lietuviškai medžiagai europietiškojo istorinio romano modelį. Kiti išspausdinti kūriniai: [[Sergijus Minclovas|Sergijaus Minclovo]] „Daina apie sakalą“ – Vytauto Didžiojo laikų istorinis romanas,<ref>http://www.sena.lt/grozine_literatura/minclovas_sergijus-daina_apie_sakala/595555{{Neveikianti nuoroda|date=vasario 2021 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Vytauto Bičiūno istorinė drama „Žalgiris“, [[Stasys Laucius|Stasio Lauciaus]] poema Vytauto „karžygiai“. Nė vienas iš dalyvių negavo numatytos 10 000 Lt premijos. Vertingiausias konkursui pateiktas veikalas – Balio Sruogos drama „Milžino paunksmė“ – net nebuvo rekomenduotas išleisti, ir tai sukėlė platų atgarsį spaudoje.
 
Lėktuvo „[[Lituanica]]“ tragiškas skrydis per Atlantą tapo simboliniu lietuvių tautos istorijos įvykiu, kuris įkvėpė daugelį poetų, rašytojų, dailininkų, skulptorių, muzikų, teatro ir kino menininkų.
Eilutė 291:
* [http://www.lithuanian.net/lt/llit.htm Lietuvių literatūros tendencijos]
* [http://www.partizanai.org/index.php/i-laisve-1961-27-64/1240-rezistencija-lietuviu-literaturoje Rezistencija lietuvių literatūroje]
* [http://punskas.pl/dabartine-lietuviu-literatura-vaikams-ir-jos-autoriai/ Dabartinė lietuvių literatūra vaikams ir jos autoriai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160304141119/http://punskas.pl/dabartine-lietuviu-literatura-vaikams-ir-jos-autoriai/ |date=2016-03-04 }}
* [http://antologija.lt/ Antologija. Klasikinės Lietuvių literatūros portalas]
* [http://www.literatura.lt/ Lietuvių literatūros enciklopedija (''literatura.lt'')]
* [http://www.epaveldas.lt/lietuviu-literaturos-klasika Lietuvių literatūros klasika (''epaveldas.lt'')]
* [http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-09-08-marijus-sidlauskas-kur-yra-lietuviu-literatura/121593 Marijus Šidlauskas. Kur yra lietuvių literatūra?]
* [http://pirmojiknyga.mch.mii.lt/Leidiniai/lkischolz.lt.htm Mažvydas ir lietuvių literatūra] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305194335/http://pirmojiknyga.mch.mii.lt/Leidiniai/lkischolz.lt.htm |date=2016-03-05 }}
* [http://www.15min.lt/naujiena/kultura/literatura/lietuviu-literatura-pristatoma-abiejose-atlanto-pusese-286-495750 Lietuvių literatūra pristatoma abiejose Atlanto pusėse]
* [http://maironiomuziejus.lt/ Maironio lietuvių literatūros muziejus]