ATP: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Automatinis klaidų taisymas. |
Papildyta |
||
Eilutė 59:
| giminingos grupės =
}}
'''ATP''' (seniau ''ATF'') Adenozin 5' trifosfatas (C<sub>10</sub>H<sub>16</sub>N<sub>5</sub>O<sub>13</sub>P<sub>3</sub>) – vienas pagrindinių [[ląstelė]]s makroenerginių junginių.<ref>[[Benediktas Juodka|Juodka Benediktas]] (1989). Nukleino rūgščių, chemijos ir biochemijos pagrindai. Vilnius, „Mokslas“, 1989, 271p.</ref> ATP daugiausiai susidaro [[elektronų pernaša|elektronų pernašos]] metu. Esant neutraliam [[Vandenilio potencialas|pH]] [[Fosforo rūgštis|fosforo rūgšties]] liekanos būna disocijuotos, todėl [[molekulė]] turi neigiamą krūvį. Skylant molekulės makroenerginei jungčiai, susidaro fosforo rūgšties liekana (fosfatas), [[ADP]] ir vandenilio jonas (H<sup>+</sup>):
: <math>\mathrm{\ ATP^{4-} + H_2O = ADP^{3-} + 2H^+ + P_i^{3-}}</math>
Būtent H<sup>+</sup> ir nulemia tai, jog jungtis yra makroenerginė: ląstelės [[Citoplazma|citoplazmoje]], kur vyksta šis procesas, H<sup>+</sup> koncentracija labai maža (esant [[Vandenilio potencialas|pH]] = 7.0 koncentracija lygi 10<sup>-7</sup>M), todėl cheminė pusiausvyra stipriai pasislinkusi į dešinę. Fizikinei chemijai standartinėmis sąlygomis ([[Vandenilio potencialas|pH]] = 0.0, H<sup>+</sup> koncentracija 1 M), gyvajame pasaulyje nepasitaikančiomis net ir skrandžio sultyse, tokiai jungčiai skylant daug energijos neišsiskirtų.
Eilutė 71:
== ATP biologinė reikšmė ==
ATP molekulės – universalus visų ląstelių energijos šaltinis. Šių molekulių dvi galinės jungtys nėra tvirtos ir gali lengvai nutrūkti. Atskilus paskutinei fosforo rūgšties liekanai, ATP virsta ADP (adenozindifosfatu), o skylant toliau – AMP energija, jungtys tarp fosforo rūgšties liekanų vadinamos makroenerginėmis jungtimis ir žymimos banguotu brūkšneliu. Energiją, kuri atsipalaiduoja skylant ATP, ląstelės naudoja įvairiems procesams (angliavandenių ar baltymų sintezei, medžiagų pernašai, raumenų ląstelės – susitraukimui). Tačiau ATP atsargos ląstelėse nėra didelės. Jų negauname su maistu. Todėl šios molekulės turi būti nuolat sintetinamos ląstelėse. ATP sintezei naudojama energija, kuri išsiskiria skaidantis angliavandeniams, riebalams ir kt. Žmogus per dieną pagamina ir iškart pats suvartoja tiek ATP, kiek sveria pats.<ref>{{cite journal |last1=Törnroth-Horsefield |first1=S. |last2=Neutze |first2=R. |title=Opening and closing the metabolite gate |journal=Proc. Natl. Acad. Sci. USA |volume=105 |issue=50 |pages=19565–19566 |date=December 2008|pmid=19073922 |doi=10.1073/pnas.0810654106 |pmc=2604989|bibcode=2008PNAS..10519565T }}</ref>
== Medicininis naudojimas ==
Jau nuo 1940 m. ATP injekcijos naudojamos širdies aritmijos (tachikardijos) gydymui bei kai kurių kitų ritmo sutrikimų diagnozavimui. Širdyje ATP daugiausia veikia per jai skaidantis susidarantį [[adenozinas|adenoziną]] <ref>{{Cite journal|last1=Pelleg|first1=Amir|last2=Kutalek|first2=Steven P.|last3=Flammang|first3=Daniel|last4=Benditt|first4=David|date=February 2012|title=ATPace™: injectable adenosine 5′-triphosphate|journal=Purinergic Signalling|volume=8|issue=Suppl 1|pages=57–60|doi=10.1007/s11302-011-9268-1|issn=1573-9538|pmc=3265710|pmid=22057692}}</ref>
== Literatūra ==
eilutė 77 ⟶ 80:
{{vikižodynas}}
* Jolanta Martinionienė, Laima Lapinskaitė, Pranė Stankevičienė – „Biologija“
== Šaltiniai ==
{{išn}}
{{Nukleorūgštys}}
| |||