Šiame straipsnyje aprašoma XIII–XIV amžiaus senoji lietuvių [[religija]], jos istorija, [[panteonas]], [[kultai|kultas]], pagrindinės apeigos, šventės ir [[koncepcija|koncepcijos]].
HackEXE_OP025OlP023
== Pagrindinis apibrėžimas ==
{{Lietuvos kultūra}}
Sovietmečiu mokslinėje literatūroje įsivyravo klaidingų, ateistine pasaulėžiūra grindžiamų nuomonių, jog senoji lietuvių religija buvo gamtos jėgų ir reiškinių garbinimas, kylantis iš baimės. Šiandien į senosios religijos tyrinėjimus žiūrima plačiau. Mokslininkai pradėjo tyrinėti jos senąsias apeigas, koncepcijas, etiką. Senoji lietuvių religija yra [[politeizmas|politeistinė]],<ref name="religija ir mitologija">[http://viduramziu.istorija.net/socium/pagonybe.htm Gintaras Beresnevičus. Lithuanian Religion and Mythology]</ref> viena iš [[baltų religija|baltų religijų]]. Jai artimiausios buvo [[senoji prūsų religija|prūsų]] ir [[senoji latvių religija|latvių religijos]], taip pat giminingos visos senosios [[Europa|Europos]] religijos, kilusios iš vienos senųjų [[Indoeuropiečiai|indoeuropiečių]] sistemos bei šiek tiek sumišusios su ankstesniais Europos kultais. Pastebėtina, jog lietuviai buvo vieninteliai baltai, sukūrę savo valstybę, kuri XIII–XIV a. vis dar buvo pagoniška. Taigi senieji šaltiniai mini dievų kultus, praktikuotus karių ir valdovų.{{Faktas}} XIII–XIV a. kariai buvo ir valstiečiai, taigi ne mažesnę svarbą jų gyvenime užėmė agrarinių dievybių kultai. Apie juos daugiausia sužinome iš XV–XVI amžių šaltinių ir XIX–XX amžių folkloro ir etnografijos duomenų. Taip pat daug svarbios medžiagos atskleidžia archeologiniai tyrinėjimai.
