Gvinėjinė alyvpalmė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Pusiau automatinis mokslinių pavadinimų tvarkymas biologijos straipsniuose |
Rescuing 1 sources and tagging 2 as dead.) #IABot (v2.0.8 |
||
Eilutė 27:
Alyvpalmės kilusios iš Vakarų Afrikos [[tropiniai miškai|tropinių miškų]], esančių [[Kamerūnas|Kamerūno]], [[Dramblio Kaulo Krantas|Dramblio Kaulo Kranto]], [[Gana|Ganos]], [[Liberija|Liberijos]], [[Nigerija|Nigerijos]], [[Siera Leonė]]s, [[Togas|Togo]], [[Angola|Angolos]] ir [[Kongas|Kongo]] valstybėse. Šiame regione alyvpalmės vaisiai nuo seno naudojami kaip maistinio aliejaus šaltinis.
XIV–XVII a. alyvpalmės buvo nugabentos į [[Amerika|Amerikos žemyną]] bei [[Pietryčių Azija|Pietryčių Aziją]], kur sėkmingai pritapo drėgno (augalams reikalingas bent 1600 mm metinis kritulių kiekis) tropinio klimato šalyse.<ref>[ftp://ftp.fao.org/docrep/fao/005/y4355E/y4355E00.pdf Small-Scale Palm Oil Processing in Africa]{{Neveikianti nuoroda|date=vasario 2021 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}, FAO, 2002, p. 3</ref>
== Naudojimas ==
{{main|Alyvpalmių aliejus|Alyvpalmių sėklų aliejus}}
Alyvpalmės daugiausiai auginama dėl aliejaus, kuris spaudžiamas tiek iš vaisių minkštimo ([[alyvpalmių aliejus]]), tiek ir iš sėklų (kauliukų branduolių) ([[alyvpalmių sėklų aliejus]]). Idealiomis sąlygomis iš hektaro per metus gaunama apie 20 tonų vaisių kekių, kuriose aliejus sudaro 21-23%, t. y., apie 4-5 tonas. Gera aliejaus išeiga (didžiausia tarp visų kultūrinių augalų) lėmė aliejaus naudojimą tradicinėse [[Vakarų Afrikos virtuvė]]se, o pastaruoju metu ir visame pasaulyje.<ref>[ftp://ftp.fao.org/docrep/fao/005/y4355E/y4355E00.pdf Small-Scale Palm Oil Processing in Africa]{{Neveikianti nuoroda|date=vasario 2021 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}, FAO, 2002, p. 5</ref>
Tarptautinė prekyba palmių aliejumi prasidėjo [[XIX a.]], kada jis buvo gabenamas iš Vakarų Afrikos į [[Europa|Europą]] muilo gamybai ir pramoniniam naudojimui. [[XX a.]] septintajame dešimtmetyje pagrindinėmis alyvpalmių augintojomis ir aliejaus eksportuotojomis tapo [[Malaizija]] bei [[Indonezija]]. 2008 m. šių valstybių alyvpalmių aliejaus produkcija sudarė 38 mln. tonų arba 80 % viso pasaulyje pagaminamo kiekio.<ref>Oil World 2008, Oil World Annual 2008, Hamburg.</ref> 2018 m. pasaulinė alyvpalmių aliejaus gamyba išaugo iki beveik 70 mln. tonų, o Indonezijos ir Malaizijos užimama rinkos dalis pakilo iki 85 %.<ref>Hillary Rosner. ''Aliejaus krizė''. National Geographic Lietuva, 2018 m. gruodis</ref>
Eilutė 40:
== Poveikis žmonėms ir aplinkai ==
Populiarėjantis alyvpalmių auginimas yra vertinamos nevienareikšmiškai. Iš vienos pusės, tai ekonomiškai vertingas augalas, suteikiantis darbą ir pajamas daugiau nei milijonui žmonių, o aliejaus eksportas užima svarbią vietą Pietryčių Azijos, [[Centrinė Amerika|Centrinės Amerikos]] ir Afrikos šalių ekonomikose. Iš kitos pusės, alyvpalmių plantacijų plitimas kritikuojamas, nes jos dažnai sodinamos iškirtus [[tropiniai miškai|tropinius miškus]], sunaikinant didžiąją dalį [[biologinė įvairovė|biologinės įvairovės]]. Per pastaruosius 50 metų bendras šių palmių plotas pasaulyje išaugo keturis kartus ir sudaro virš 132 000 km². Indonezijoje ir Malaizijoje 1990–2005 m. laikotarpiu daugiau nei pusė visų naujų plantacijų atsirado buvusių miškų vietoje.<ref>Lian Pin Koh & David S. Wilcove. [http://courses.washington.edu/cr2008/oilpalmConservationLettersarticle.pdf ''Is oil palm agriculture really destroying tropical biodiversity?''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131005005136/http://courses.washington.edu/cr2008/oilpalmConservationLettersarticle.pdf |date=2013-10-05 }}, Conservation Letters, Volume 1, Issue 2, June 2008, p. 60–64</ref> Iš socialinės pusės neigiamai vertinama tai, kad miškus paverčiant dirbama žeme neatsižvelgiama į vietinių gyventojų poreikius, o sodinant plantacijas dažnai pažeidžiamos žemės nuosavybės teisės.<ref>Lucy Rist, Laurène Feintrenie and Patrice Levang. ''The livelihood impacts of oil palm: smallholders in Indonesia''. Biodiversity and Conservation Volume 19, Number 4 (2010), 1009–1024</ref><ref>E. Wakker, S. Watch, J. de Rozario. [http://www.foe.co.uk/resource/reports/greasy_palms_impacts.pdf ''Greasy palms: the social and ecological impacts of large-scale oil palm plantation development in Southeast Asia.''], FOE, 2005</ref>
== Galerija ==
| |||