Butigeidžio rinktinė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S + foto |
Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.8 |
||
Eilutė 7:
1945-46 m. Lydžio rinktinė aktyviausiai veikė Eržvilko, Batakių ir [[Skaudvilės valsčius|Skaudvilės valsčiuose]]. 1945 m. MGB tik fiksavo partizanų veiksmus, tačiau 1946 m. partizanai ėmė patirti vis didesnius nuostolius. Viena sėkmingiausių operacijų buvo 23 politinių kalinių išlaisvinimas iš Tauragės MGB kalėjimo.<ref>http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=1735</ref> 1946 m. rugpjūtį Lydžio rinktinės pagrindu, prie jos prijungus Šerno, Žalčio ir [[Vytauto Didžiojo rinktinė|Vytauto Didžiojo rinktines]], Pietų Žemaitijos ir panemunių partizanai susijungė į Jungtinę Kęstučio apygardą. 1947 m. balandžio mėn. MGB sunaikinus [[Jungtinė Kęstučio apygarda|Jungtinės Kęstučio apygardos]] štabą, jis gegužės mėn. vėl atkurtas Lydžio rinktinės teritorijoje ir jos pagrindu. 1947 m. liepą Lydžio rinktinė pervadinta į Aukuro rinktinę, 1948 m. birželio mėn. - į Butigeidžio rinktinę.
1948 m. rinktinėje buvo Marso (vėliau - Nemuno) ir Švyturio rajonai, 1949 m. - Švyturio, Šalnos, Visvydo-Eimučio rajonai, vėliau - Šalnos, Visvydo ir [[Dariaus rajonas|Dariaus rajonai]].<ref>D.Kuodytė Kęstučio apygardos kūrimasis. In: Laisvės kovų archyvas T.13, 1995. [http://partizanai.org/index.php/laisves-kovu-archyvas-13-t-1995-m/3507-kestucio-apygardos-kurimasis-tesinys]</ref><ref>http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2013/201312_balcinas_biog.pdf</ref> Partizanų rajonai taip pat vadinti tėvūnijomis. Dariaus rajone veikė "Geležinio vilko" (Šilutės, Šilalės ir Priekulės rajonai) ir "Rambyno" ("Pilies"; veikė Klaipėdos, Rietavo ir Šilalės apskričių sandūroje) būriai.<ref>http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/antisovietinis-pogrindis-klaipedoje-sekme-ir-nesekmes/237842 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170206003313/http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/antisovietinis-pogrindis-klaipedoje-sekme-ir-nesekmes/237842 |date=2017-02-06 }}</ref> Partizaninio karo metu Dariaus rajone žuvo 236 partizanai.<ref>Liana Pušinskytė. ''Antisovietinis pasipriešinimas Klaipėdos krašte 1945-1953 m.''In: Genocidas ir rezistencija, 2009 2 (26). P.60.</ref>
[[Image:Paminklas_partizanams_Aisėnų_miške.jpg|thumb|Paminklinis kryžius 1950 m. vasario 16 d. bunkeryje žuvusiems partizanams Aisėnų miške]]
| |||