17:42, 17 kovo 2007 versija taisyti Idioma-bot (aptarimas \| indėlis) Botai 56 523 keitimai S robotas Pridedama: bs, ca, cs, de, es, eu, fr, gl, hr, ja, ko, nl, pl, pt, ru, sh, sr, zh ← Prieš tai darytas keitimas		21:25, 27 kovo 2007 versija taisyti anuliuoti Lang-Bot-as (aptarimas \| indėlis) 106 625 keitimai S Automatinis kabučių („Romos imperijos nuosmukio ir žlugimo istorija“) ir brūkšnių taisymas Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: '''Penki geri imperatoriai''' arba '''įsūnyti imperatoriai''' yra paeiliui valdę [[Romos imperija\|Romos imperijos]] imperatoriai (~~96 - 180~~96–180 m): [[Nerva]], [[Trajanas]], [[Adrianas]], [[Antonijus Pijus]] ir [[Markas Aurelijus]]. Jie žinomi dėl nuosaikios politikos lyginant su prieš ir po jų valdžiusiais tironiškesniais imperatoriais. Jų valdymas buvo imperijos klestėjimo viršūnė per ''[[Pax Romana]]''. Kartais jie vadinami Nervos-Antonijaus dinastija, bet iš tikro tai Nervos-Trajano dinastijos sujungimas su Antonijų dinastija, prie kurios vėliau prisijungė [[Komodas (imperatorius)\|Komodas]]. Tarp Romos imperatorių, Penkių gerų imperatorių laikotarpis ypač pasižymėjo taikiu valdžios perėmimu. Kiekvienas imperatorius pasirinkdavo įsūnijimui gerai atrinktą, kompetetingą įpėdinį, kuris sudarydavo lygiaverčius ryšius kaip giminaitis ir taip praktiškai paremdavo dinastijos principą, išvengdamas politinės maišaties, lydėjusios naujo imperatoriaus atsiradimą prieš ir po to laikotarpio. Tačiau Markas Aurelijus įpėdiniu įvardijo savo sūnų Komodą, kuris paprastai nėra laikomas geru imperatoriumi. Daugelis istorikų (ypač E. Gibonas) tai laiko Romos nuosmukio pradžia. == Istorinis vertinimas == Iš [[Edward Gibbon\|Edvardo Gibono]] ~~"Romos~~„Romos imperijos nuosmukio ir žlugimo ~~istorija"~~istorija“: <blockquote>''Jei žmogus būtų paprašytas nurodyti pasaulio istorijos laikotarpį, kurio metu žmonija buvo laimingiausia ir labiausiai klestinti, be dvejonės nurodytų laikotarpį trukusį nuo [[Domicijanas\|Domicijano]] mirties iki Komodo atėjimo į valdžią. Visą Romos imperiją valdė absoliuti valdža, vadovaujama dorybės ir išminties. Armijos buvo sutramdomos tvirtos, bet švelnios keturių vėliau valdžiusių imperatorių, kurių asmenybė ir valdžia kėlė pagarbą. Civilinio administravimo formos buvo atydžiai prižiūrimos Nervos, Trajano, Hadriano ir Antonijų, kuriuos džiugino laisvės idėja ir kurie buvo patenkinti save laikydami atsakingais įstatymų pasiuntiniais. Šie valdovai, verti Romos respublikos atkūrimo garbės, padarė tų laikų romėnus galinčius džiaugtis racionalia laisve.''</blockquote> Tačiau dabartiniai istorikai ne visai sutinka su Gibono vertinimu. Šių imperatorių valdžioj buvo daugiau žmonių nei keletas turtingų žmonių, paminėtų istoriniuose įrašuose. Didžioji likusiųjų dalis buvo žemdirbiai ar nuo jų priklausantieji, kurie gyveno pagal valdžios pareigūnų užgaidas ar nesulaikomų plėšikų, kurių buvo ne mažiau nei kitais laikais. Ar tie žmonės buvo laimingi, ar kentėjo yra istorinių ginčų tema. Bet kokiu atveju ne tik pavergti žmonės, bet ir [[barbarai\|barbarų]] gentys (pvz.: [[germanai]]) arba patys trokšdavo tapti romėnais arba greitai tapdavo pusiau romėnais užkariavę byrančios imperijos dalį, o tai įrodymas, kad romėnų socialinis-ekonominis gyvenimas pagal to meto standartus buvo labai geras.

Penki geri imperatoriai: Skirtumas tarp puslapio versijų