Nacionalizacija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S robotas: brūkšneliai keičiami brūkšniais (pagal lietuvių kalbos rašybos normas)
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S Automatinis brūkšnių taisymas
Eilutė 9:
Sėkmingai veikiančio privataus verslo kaina yra tokia didelė, jog jį legaliai nacionalizuoti labai sunku. Dauguma legalių nacionalizacijų įvyko kuomet privačiai valdomos įmonės susidurdavo su sunkumais, atsidurdavo ant bankroto slenksčio ir galėdavo būti nupirktos už labai nedideles sumas. Klasikinis pavyzdys yra 1970 metais Anglijos įvykdyta British Leyland automobilių gamintojo nacionalizacija.
 
Kitais atvejais valstybė kai kada nusprendžia, jos yra strategiškai svarbu nacionalizuoti tam tikras ūkio šakas (pavyzdžiui, bankus ar geležinkelius) arba perimti su rimtais sunkumais susiduriančias reikšmingas pramonės šakas. 1971 metais Rols Royce kompanija buvo nacionalizuota dėl abiejų šių priežasčių. Tokia valstybės politika 1980 – 19901980–1990 metų tarpsnyje ilgainiui darėsi vis mažiau populiari, ir daugelis anksčiau nacionalizuotų įmonių tuo metu buvo vėl privatizuotos. Tradiciškai kapitalistinėse šalyse dažniausiai praeityje buvo nacionalizuojami geležinkeliai (tai vyko Amerikoje, Šveicarijoje, Anglijoje, Japonijoje, Kanadoje, galbūt ir kitur). Tačiau daugelis šių geležinkelių vėliau buvo vėl privatizuoti.
 
Labai dažnai nacionalizuotos įmonės dirba dar prasčiau, nei iki nacionalizacijos. Pavyzdžiui, Anglijoje prastai dirbo nacionalizuotos British Steel bei anksčiau minėta British Leylan, abi jos vėliau buvo pakartotinai privatizuotos. Iš kitos pusės, buvusi valstybinė įmonė British Rail prasčiau dirbo po privatizacijos, tačiau kitur rašoma, jog valstybės valdymo metu buvo nuardyta daug geležinkelio linijų, ir ne visi šie veiksmai buvo pakankamai pagrįsti.