Mėnulis (mitologija): Skirtumas tarp puslapio versijų

2 baitai pašalinti ,  prieš 14 metų
S
Automatinis brūkšnių taisymas
S (Automatinis kabučių taisymas)
S (Automatinis brūkšnių taisymas)
[[Saulė (mitologija)|Saulės]] vyras, jis buvo mažiau svarbus negu Saulė motina, gyvybės pažadintoja, žemės atgaivintoja. Saulė savo šiluma suteikianti Žemei pirmąsias gyvybės užuomazgas, o Mėnulis ją apvaisina ir gaivina. Kai kur Mėnulis vadinamas Saulės broliu arba Sauliabroliu. Sauliabroliai – balti stulpai, susidarantys abiejose Saulės pusėse prieš [[Saulėlydis|saulėlydį]] ir reiškiantys oro pasikeitimą. Dar Mėnuo vadinamas tėvu, tėveliu, globojančiu skriaudžiamas merginas, našlaites, klaidžiojantiems parodydavo kelią. Tėvelį žmonės prašydavo atitolinti nuo žmonių [[liga]]s, [[Badas|badą]], [[gaisras|gaisrus]], [[Karas|karus]], skendimą vandenyje.
 
Mėnulis įvairiuose pasaulio kraštuose žmones sudomino jau akmens amžiuje. Pirmiausia pastebėtos besikeičiančios Mėnulio fazės, jų ryšys su oro kaita, vandenų potvyniais ir atoslūgiais. Seniausi Mėnulio piešiniai ant uolų, kaulo, akmenų žinomi iš paleolito laikų (piešti maždaug prieš 20 000 – 30000–30 000 metų). Greičiausiai, tai buvo seniausio kalendoriaus užuomazga.
 
Senovinis Mėnesio pavadinimas atitinka laiko tarpą, kai kur vadinamą mėnesčiu. Manoma, kad žodis Mėnulis kilęs iš žodžio Mainulis – išvaizdos mainymąsi. Mėnulio fazes žmonija žino jau nuo akmens amžiaus. Joms žymėti liaudis turėjo savotiškus ženklus: pvz., nuo jauno iki jauno žymima greta vienas kito nupieštais dviem jaunais mėnuliais, delčios pradžia – didžiąja D raide arba pusrutuliu. [[Mėnulio fazės]] skaičiuojamos nuo jo pasirodymo danguje po 2-3 nebuvimo dienų.
106 625

pakeitimai