Antanas Viskantas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Antanas Viskantas''' ([[1877]] m. (1875 m. ?) [[gruodžio 12]] d. [[Žemaitija|Žemaitijoje]] – [[1940]] m. [[gruodžio 12]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos katalikų kunigas, religotyrininkas ir visuomenės veikėjas, vertėjas.<ref>[http://topreferat.znate.ru/docs/index-59875.html?page=326 „LKMA metraščio“ Pirmas tomas, 2005 (nr. 326)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190205044101/http://topreferat.znate.ru/docs/index-59875.html?page=326 |date=2019-02-05 }}</ref>

Studijų metais aktyviai įsitraukė į lietuvišką veiklą. Dalyvavo [[Šveicarijos lietuvių studentų draugija „Lithuania“|Šveicarijos lietuvių studentų draugijos „Lithuania“]] darbe, 1910 m. buvo išrinktas į [[Lietuvos krikščionių studentų sąjunga|Lietuvos krikščionių studentų sąjungos]] valdybą. Parengė ir išleido Lietuvos etnografinį žemėlapį,<ref>[http://www.lnm.lt/ekspoziciniai-padaliniai/signataru-namai/ekspozicija Signatarų namų ekspozicija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140421101725/http://www.lnm.lt/ekspoziciniai-padaliniai/signataru-namai/ekspozicija |date=2014-04-21 }}</ref> į prancūzų kalbą išvertė kelias lietuvių autorių knygas. [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metais priklausė ''Generaliniam komitetui nukentėjusiems dėl karo Lietuvoje šelpti'', [[Lozanos lietuvių I konferencija|Pirmosios lietuvių konferencijos Lozanoje]] dalyvis.

1919 m. grįžo į Lietuvą, apsigyveno [[Vilnius|Vilniuje]]. Buvo vienas iš [[LDK]] atkūrimo šalininkų, siekė į Lietuvos valstybės kūrimo darbus įtraukti ir lenkakalbius bajorus. Savo idėjas skelbė dvikalbiame laikraštyje [[Suvienytoji Lietuva|„Suvienytoji Lietuva“]].<ref>[http://archive.minfolit.lt/arch/20501/20653.pdf Alfredas Bumblauskas. Lietuvos tūkstantmetis: dvi atmestos alternatyvos p. 132]{{Neveikianti nuoroda|date=sausio 2021 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> 1920 m. buvo paskirtas [[Vilniaus vyskupija|Vilniaus vyskupijos]] [[Notaras|notaru]], [[Popiežius|popiežius]] suteikė ''Jo Šventenybės slaptojo šambeliono'' titulą ir [[Prelatas|prelato]] vardą. 1925 m. su kitais Vilniuje įsteigė [[Vilniaus Šv. Kazimiero draugija|Šv. Kazimiero draugiją]], buvo išrinktas jos pirmuoju pirmininku. 1932–1939 m. vadovavo [[Lietuvių meno ir literatūros draugija|Vilniaus lietuvių meno ir literatūros draugijai]], o 1933–1938 m. bei 1940 m. – ir [[Lietuvių mokslo draugija]]i. Bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje – [[Lietuvių tauta (žurnalas)|„Lietuvių tautoje“]], [[Draugija|„Draugijoje“]], [[Vadovas|„Vadove“]]; 1934 m. redagavo leidinį „Menas ir literatūra“. Rašė ir į lenkų kalba leistą [[Ateneum Wileńskie|„Ateneum Wileńskie“]].<ref>[http://yadda.icm.edu.pl/bazhum/element/bwmeta1.element.dl-catalog-ad4266c3-d286-40e5-91b9-0db24289faf3 Wielki książę litewski Witold a Unja Horodelska / Ks. Antoni Wiskont]</ref> Palaidotas Vilniaus [[Rasų kapinės|Rasų kapinių]] senojoje dalyje.<ref>[http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=25378&lang=lt Kunigo Antano Viskanto kapas]</ref>

* [http://www.samogit.lt/krastieciai/dbaze/straipsniai/3348.htm Biografija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190204231102/http://www.samogit.lt/krastieciai/dbaze/straipsniai/3348.htm |date=2019-02-04 }}