Lėktuvas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Žymos: Pakeista Atmesta Žyma: Trynimas Vizualus redagavimas
Hasley (aptarimas | indėlis)
S Atmestas 78.59.221.125 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Achim55 keitimas)
Eilutė 1:
[[Vaizdas:PBY Catalina.jpg|thumb|PBY Catalina]]
[[Vaizdas:Male Human Nudity.jpg|miniatiūra|<blockquote><blockquote>jjhjhjhghgjghjg</blockquote></blockquote>]]
[[Vaizdas:Canadair CL-215 in Spanish service 4316.jpg|miniatiūra|[[Gaisrinis lėktuvas]]]]
Eik tu nahui :]
'''Lėktuvas''' – sunkesnis už orą [[orlaivis]], turintis [[variklis|variklį]] ir keliamas [[Sparnas (Aviacija)|sparnų]]. Lėktuvams priskiriami – [[viensparnis lėktuvas]], [[dvisparnis lėktuvas]] (biplanas), [[trisparnis lėktuvas]] (triplanas). Retais atvejais pasitaiko specifinių konstrukcijų, tokių kaip [[Northrop YB-49|skrendantis sparnas]] ar sparnų neturintis [[skrendantis kūnas]].
 
Lėktuvas, skirtas keleiviams gabenti, vadinamas [[oro laineris|oro laineriu]] arba keleiviniu lėktuvu. Kariniai ir civiliniai lėktuvai gali būti įvairios paskirties: keleiviniai, krovininiai, mokomieji, specialiosios paskirties (naudojami [[Stichinė nelaimė|stichinių nelaimių]] atveju, [[Gaisras|gaisrams]] gesinti, ligoniams ar sužeistiesiems gabenti, [[Geologinė nuotrauka|geologinės žvalgybos]]). Civiliniai lėktuvai gali būti sportiniai, žemės ūkio, eksperimentiniai.
 
== Istorija ==
 
=== Pirmieji bandymai ===
[[Vaizdas:Wrightflyer_highres.jpg|thumb|Brolių Raitų skrydis, 1903 m.]]
 
Žmonės nuo senovės domėjosi skraidymu, tai matoma ir [[Senovės Graikijos istorija|senovės graikų]] [[Dedalas|mite apie Dedalą ir Ikarą]]. Pasakose, kurios remiasi ne mokslu, o tikėjimu antgamtinėmis galiomis, skraidoma su kilimais, šluotomis. Vienas pirmųjų rašytinių šaltinių, bei brėžiniai, transporto priemonės kuri priminė lėktuvus, buvo [[XV a.]] amžiuje gyvenusio [[Leonardo da Vinci]] darbuose.
 
Anglas [[George Cayley]] yra laikomas modernaus lėktuvo kūrėju. Jis pirmasis atrado keturių jėgų ([[Svoris|svorio]], [[Traukos jėga|traukos]], [[Keliamoji jėga|keliamosios jėgos]] bei [[Pasipriešinimas (fizika)|pasipriešinimo]]) svarbą orlaiviui bei [[1799]] m. sukūrė lėktuvo koncepciją. <ref>{{cite web |url = http://www.centennialofflight.net/essay/Prehistory/Cayley/PH2.htm |title = Sir George Cayley - Making Aviation Practical |last = Judy Rumerman}}</ref>
 
[[1903]] m. [[gruodžio 17]] d. [[broliai Raitai]] atliko pirmąjį skrydį sunkesniu už orą aparatu. Lėktuvas per 12 sekundžių nuskrido 37 metrus.<ref name="WDL">{{cite web |url = http://www.wdl.org/en/item/11372/ |title = Telegram from Orville Wright in Kitty Hawk, North Carolina, to His Father Announcing Four Successful Flights, 1903 December 17 |website = World Digital Library |date = 1903-12-17}}</ref>
Henri Fabre [[1910]] m. [[Prancūzija|Prancūzijoje]], [[Martigas|Martigo]] mieste, išbandė pirmąjį hidroplaną (lėktuvą, kylantį nuo vandens), kuris nuskrido maždaug pusę kilometro. <ref>{{cite book|pages=66–67 psl|url=http://books.google.com/books?id=7HTPRym0iYIC&lpg=PA67|title=The world's most significant and magnificent aircraft: Evolution of the modern airplane|last=David B. Thurston}}</ref>
 
Per [[1911]]–[[1912]] m. [[Italijos-Turkijos karas|Italijos-Turkijos karą]] italai pirmą kartą panaudojo lėktuvus kariniams tikslams. Pirmas bombardavimas įvyko 1911 m. [[lapkričio 1]] d., kai buvo numestos keturios 1,5 kg masės bombos dabartinės [[Libija|Libijos]] teritorijoje.<ref>{{cite web |url = http://www.bbc.com/news/world-europe-13294524 |title = Libya 1911: How an Italian pilot began the air war era |website = BBC |date = 2011-05-10}}</ref> Nuo tada lėktuvai pradėti naudoti karo tikslams.
 
=== Pirmasis pasaulinis karas ir tarpukaris ===
[[Pirmasis pasaulinis karas]] paskatino visos aviacijos tobulėjimą. Lėktuvai pradėti naudoti ir aktyviems kariniams veiksmams, bombardavimai nebevyko tiesiog mėtant granatas, pradėtos kurti [[Aviacinė bomba|aviacinės bombos]]. [[1915]] m. sukurtas pirmasis sinchronizuotas su propelerio sukimusi ginklas.
 
[[1919]] m. birželį įvyko pirmasis skrydis be sustojimo per [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyną]]. Jį atliko britų lakūnai John Alcock ir Arthur Whitten Brown <ref>{{cite web |url = http://www.aviation-history.com/airmen/alcock.htm |title = John Alcock and Arthur Whitten Brown |website = aviation-history.com.}} </ref>. Modifikuotu [[Vickers Vimy]] dvimotoriu lėktuvu birželio 14 d. jie iš [[Niufaundlandas|Niufaundlando]] salos pakilo skristi per Atlantą, po nepilnos paros nusileido netoli [[Golvėjus|Golvėjaus]] [[Airija|Airijoje]]. Nusileidimo metu lėktuvas sudužo, bet lakūnai nebuvo sužeisti.
 
=== Nuo Antrojo pasaulinio karo iki XXI a. ===
[[Vaizdas:De Havilland Comet RAF Museum Cosford.jpg|thumb|[[De Havilland Comet]], pirmasis keleivinis reaktyvinis lėktuvas ]]
[[Vaizdas:Buran on An-225 (Le Bourget 1989).JPEG|thumb|[[Antonov An-225|AN-225]] gabena erdvėlaivį [[Buran]]]]
[[1939]] m. buvo sukurtas pirmasis reaktyvinis lėktuvas – vokiečių [[Heinkel He 178]]<ref>{{cite web |url = http://www.historyofwar.org/articles/weapons_heinkel_he_178.html |title=Heinkel He 178 |website = historyofwar.org.}}</ref>.
[[1947]] m. [[spalio 14]] d. [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] išbandė [[Bell X-1]] reaktyvinį naikintuvą, kuris pirmasis viršijo [[Garso greitis|garso greitį]], skridęs 1127 km/h greičiu 13 km aukštyje. <ref>{{cite web |url = https://airandspace.si.edu/collection-objects/bell-x-1 |title = Bell X-1 Glamorous Glennis |website = Smithsonian National Air and Space Museum}}</ref>
 
[[1952]] m. pradėjo skraidyti britų [[De Havilland Comet]], pirmasis reaktyvinis keleivinis lėktuvas.<ref>{{cite web |url = http://www.airvectors.net/avcomet.html |title = The De Havilland Comet & Sud Caravelle |website = airvectors.net.}} </ref>
 
[[1958]] m. pristatytas pirmasis komerciškai sėkmingas keleivinis reaktyvinis lėktuvas [[Boeing 707]]. Modelio gamyba vyko net 21-erius metus, iki [[1979]] m., pagaminta 1010 tokių lėktuvų. Skirtingos versijos galėjo gabenti nuo 140 iki 219 keleivių. Lėktuvą į orą kėlė 4 reaktyviniai varikliai.<ref>{{cite web | url = http://www.aviation-history.com/boeing/707.html | title = Boeing 707 Jet Transport | website = aviation-history.com.}}</ref>
 
[[1968]]–[[1969]] m. pristatyti pirmieji keleiviniai viršgarsiniai lėktuvai [[Concorde]] ir [[Tupolev Tu-144|TU-144]]. Populiarumo nesulaukusį TU-144 aštunto dešimtmečio pabaigoje nustota eksploatuoti, o 2000 m. sudužus Concorde, šis patyrė nuosmukį, jo eksploatacija tapo per brangi ir [[2003]] m. oficialiai nuspręsta Concorde nebenaudoti skrydžiams. <ref>{{cite web|url=http://news.bbc.co.uk/2/hi/uk_news/2934257.stm |title= Concorde grounded for good |website =BBC |date=2003-04-10}}</ref>
 
[[1988]] m. pastatytas didžiausias pasaulyje krovininis lėktuvas [[Antonov An-225|AN-225]]. Šis šešių variklių lėktuvas buvo skirtas iškelti kosmines raketas, vėliau lėktuvas buvo modifikuotas bei pritaikytas kroviniams gabenti. Vienu metu AN-225 gali gabenti daugiau nei 200 tonų krovinių.<ref>{{cite web|url=http://www.antonov.com/aircraft/transport-aircraft/an-225-mriya?lang=en |title= AN-225 Mriya / Super Heavy Transport |website =Antonov}}</ref>
 
[[2005]] m. pirmąjį bandomąjį skrydį atliko [[Airbus A380]] lėktuvas – didžiausias iki šiol pagamintas keleivinis lėktuvas. <ref>{{cite web |url = http://www.airliners.net/aircraft-data/airbus-a380/29 |title = Airbus A380 | website = airliners.net.}}</ref>
 
== Skrydžio principai ==
 
=== Keliamoji jėga ===
[[Vaizdas:Streamlines_around_a_NACA_0012.svg|thumb|right|300px|Sparnas oro sraute. Viršutinėje sparno dalyje susidaro mažesnis statinis slėgis nei apatinėje, todėl atsiranda keliamoji jėga]]
Lėktuvo variklis veikdamas sukuria [[traukos jėga|traukos jėgą]], dėl kurios lėktuvas juda oro atžvilgiu. Esant šiam judėjimui pakilti nuo žemės lėktuvui leidžia [[Sparnas (aviacija)|sparnai]]. Visų lėktuvų sparnai yra palyginus lankstūs, ir kai kurių lėktuvų jie gali keisti savo padėtį, tačiau sparnų judesiai lėktuve nenaudojami sukurti [[Keliamoji jėga|keliamajai jėgai]]. Pastaroji atsiranda dėl sparnus [[aerodinamika|aptekančio oro]] (žr. [[Bernulio dėsnis]]).
 
Simetrinio profilio sparnai sukuria keliamąją jėgą tik esant teigiamam [[atakos kampas|atakos kampui]], t. y. kampui tarp sparno profilio stygos bei oro srauto. Asimetriniai sparnai gali sukurti keliamąją jėgą, kai atakos kampas yra 0° ar netgi neigiamas. Keliamoji jėga yra neatsiejama nuo [[Pasipriešinimas (fizika)|pasipriešinimo]], abi jėgos visada veikia sparną.
 
=== Sparnų tvirtinimas ===
Nors daugumos lėktuvų sparnai įtvirtinti nejudamai, tačiau yra lėktuvų, kurie gali suglausti sparnus, kad nutūpus juos būtų lengviau saugoti ar transportuoti (tai būdinga [[laivas|laivuose]] bazuojamiems lėktuvams). Dar mažiau lėktuvų (daugiausia kovinių) gali keisti sparnų padėtį skrisdami, parinkdami optimalią skridimo sąlygoms [[sparno geometrija|sparno geometriją]]. Yra taip pat pavieniai koviniai modeliai, galintys keisti sparno tvirtinimo kampą.
 
=== Lėktuvo valdumas ===
Lėktuvas keičia vietą erdvėje vairų pagalba sukdamasis aplink tris ašis: skersinę, išilginę ir vertikaliąją.
<center><gallery>
Vaizdas:Aileron roll.gif|'''Posvyris <br>(išilginė ašis)''', <br> valdomas eleronų
Vaizdas:Aileron pitch.gif|'''Polinkis <br>(skersinė ašis)''', <br> valdomas aukštumos vairo
Vaizdas:Aileron yaw.gif|'''Pokrypis <br>(vertikalioji ašis)''', <br> valdomas krypties vairo
</gallery></center>
 
== Lėktuvų tipai ==
 
[[Vaizdas:Radial engine.gif|Radial engine.gif|thumb|right|Žvaigždiško tipo veikiantis variklis]] [[Vaizdas:Axial compressor.gif|thumb|right|Reaktyvinio variklio kompresorius]]
 
'''Propeleriniai'''
 
Būtent su propeleriu, suteikiančiu varomąją jėgą, prasidėjo lėktuvų [[Aviacija|aviacijos]] istorija. Iki [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] pabaigos, bei [[Korėjos karas|Korėjos karo]] pradžios jie dominavo aviacijoje. Vėliau juos keitė modernesni bei greitesni lėktuvai, tačiau ši rūšis neišnyko. Gal ji ir dingo iš karinės technikos rikiuotės, bet ir toliau yra naudojami civilinėje aviacijoje, dažniausiai kaip mažieji lėktuvai. Sraigto sukuriamos nedidelės jėgos pilnai užtenka pakelti nedidelį lėktuvėlį, pavyzdžiui, [[Cessna]]. Taip pat šio tipo lėktuvai vertinami akrobatiniame skraidyme.
 
Atskira rūšis, galingesni lėktuvai – turbosraigtiniai lėktuvai. Šio tipo varikliai turi turbinas. Jie seniau buvo naudojami artimiems skrydžiams skirtiems lėktuvams, bet pamažu tokių jau atsisakoma. Kita naudojimo paskirtis yra krovininiai lėktuvai, žymiausi [[Lockheed C-130 Hercules]], [[Antonov An-12|An-12]]. Šiuo metu Lietuva naudoja 3 [[Alenia C-27J Spartan|C-27J Spartan]] lėktuvus.
 
'''Reaktyviniai'''
 
Šio tipo lėktuvus skraidina [[Reaktyvinis variklis|reaktyviniai varikliai]]. Jie daug galingesni negu stūmokliniai, leidžia išjudinti didesnius svorius, bei sukuria didesnį greitį, tačiau visa tai atsiliepia ir kuro sąnaudoms. Pradėti kurti 1939 m. Vokietijoje kaip naikintuvų varikliai, tačiau labiausiai ištobulinti jau po karo. [[De Havilland Comet]] buvo pirmuoju ne kariniu lėktuvu, naudoančiu reaktyvinius variklius. Vėliau juo pasekė visos kompanijos besispecializuojančios šioje srityje: [[Boeing]], [[Airbus]], [[Douglas]], [[Iljušin|Ilyushin]]. Šio tipo lėktuvai gali skristi iki 900 km/h greičiu. Su dideliais degalų bakais nuskrendamas atstumas gali siekti iki 18 000 km.
 
'''Viršgarsiniai'''
 
Tai itin didelės galios varikliais aprūpinti orlaiviai, dažniausiai kariniai naikintuvai, bombonešiai arba keleiviniai lėktuvai, pvz., [[Concorde]]. Jų varikliai leidžia viršyti garso greitį. Tačiau jų išlaikymas labai brangus ir reikalauja kruopštaus taisymo: būtent dėl to buvo nutraukti Concorde skrydžiai, bei neatsiranda naujų lėktuvų, kurie ženkliai pagreitintų tolimas keliones. Dar vienas trukdis – itin didelis jų skleidžiamas garsas, tad virš gyvenamų vietovių jiems draudžiama skristi visu greičiu. Karinėje aviacijoje šie varikliai plačiai paplitę ir nepanašu, jog artimiausiu metu jų bus atsisakyta. Naujausi 5 kartos naikintuvai, pvz., [[F-22 Raptor]], jau nebesivaiko didesnio greičio, kas buvo siekiama senesnės kartos naikintuvuose, tačiau jiems vis dar būtinas didesnis nei garso greitis. Jiems svarbiausias uždavinys – užvaldyti ir kontroliuoti oro erdvę karo veiksmų teatre.
 
'''Raketiniai'''
 
Pirmasis tokio tipo lėktuvas, [[Me 163 Komet]], buvo išbandytas 1944 metais. Tai lėktuvai – raketos, leidžiantys išvystyti itin didelius greičius. Savo laiku šie lėktuvai mušė rekordus: būtent tokio tipo lėktuvas pirmasis sugebėjo skristi greičiau už garsą. Taip pat jų sparnai nejudantys. Daugiausiai bandymų su raketiniais varikliais lėktuvuose buvo atliekama XX a. 6–7 dešimtmetyje: JAV sukurti aparatai [[Bell X-1]], [[North American X-15]], tačiau per visą tarnybos laikotarpį jie jokiose kovinėse operacijose nedalyvavo.
 
Šiuo metu, šį variklių tipą bando gaivinti kompanija [[Virgin Galactic]], sukurdama lėktuvą-erdvėlaivį [[SpaceShipOne]]. Juo siekiama gabenti žmones į kosmosą. Jau išbandytas lėktuvas pasiekė naują aukščio rekordą – pakilo iki 111 996 m aukščio. Iki tol šis rekordas priklausė XX a. 7 dešimtmečio lėktuvui X-15.<ref>http://mokslas.delfi.lt/science/erdvelaiviui-spaceshipone-10-mln-usd-premija.d?id=5228744</ref>
 
'''„Kvėpuojantis“ reaktyvinio tipo'''
 
Angliškai vadinami Ramjet. Išskirtiniai varikliai, kuriuose nėra greitai judančių dalių, sugeba suspausti orą, išpurkšti kurą, uždegti tą mišinį ir sukurti didelę jėgą. Efektyviai veikia skrisdami 3 [[Macho skaičius|machų]] greičiu, tačiau savo laiku sukurti varikliai sugebėjo įbėgėti lėktuvą iki 6 machų. Žymiausias tokio tipo lėktuvas – [[Lockheed D-21]].
 
[[Vaizdas:LockheedM21-D21.jpg|thumb|right|D-21 lydimas skrydžio metu|alt=]]
 
== Kelioninių lėktuvų saugumas ==
Jei skrydžio rizika yra matuojama mirčių skaičiumi keleivio nukeliautam kilometrui, kelionė lėktuvu yra maždaug 10 kartų saugesnė nei [[automobilis|automobiliu]] ar [[traukinys|traukiniu]], tačiau matuojant pagal mirčių skaičių, tenkantį vienai kelionei, oro transportas yra viena nesaugiausių transporto rūšių.<ref>{{cite web |url = http://www.numberwatch.co.uk/risks_of_travel.htm |title = The risks of travel |website = Numberwatch.co.uk}}</ref> Be to, yra didelis skirtumas tarp [[oro laineris|oro lainerių]] ir mažų privačių lėktuvų: mirčių vienam kilometrui skaičius mažiems lėktuvams yra 8,3 karto didesnis.<ref>{{cite web|last=Harry Mantakos|title=Is GA Flying Safer Than Driving?|url=http://www.meretrix.com/~harry/flying/notes/safetyvsdriving.html}}</ref>
 
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
 
{{Commons|Category:Aircraft|no=T}}
 
[[Kategorija:Orlaiviai]]