Sekminės: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 5.20.184.101 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Hugo.arg keitimas)
Žyma: Atmesti
Ištryniau visą tekstą
Žymos: Atmesta Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
Eilutė 2:
 
[[Krikščionybė]]je – tai [[Šventoji Dvasia|Šventosios Dvasios]] nužengimo į žemę Sekminių dieną šventė. Šis įvykis yra aprašytas [[Biblija|Biblijoje]], [[Apaštalų darbai|Apaštalų darbų]] knygos 2 skyriuje.
Yra laikoma, jog iki tol Šventoji Dvasia buvo tik ant atskirų DievoDevo pateptųjų žmonių, pvz., pranašų, karalių. Nuo Sekminių dienos, Šventoji Dvasia apsigyvena kiekviename tikinčiajame.
 
Baltų tikėjime – (''Beržų garbinimo šventė'') – [[šventė]], švenčiama sekmą (septintą) savaitę po [[Velykos|Velykų]]. Jos metu garbinama gamta – augalija bei naminiai gyvuliai. Sekminių šventės ritualuose didelis dėmesys buvo skiriamas augalams. Gamta gegužės – birželio mėnesiais jau būna sužaliavusi, kupina vegetacinių galių. Kita vertus, jos situacija pavojinga, tarsi kritinė. Žydėjimas – tai kartu ir vaisiaus mezgimosi pradinė stadija. Vaisiui užsimegzti reikia palankių sąlygų. Augaluose glūdinčių vegetacinių potencijų skatinimui, besimezgančio vaisiaus išsaugojimui skirta daugelis Sekminių apeigų. Žmonės lankydavo javus, dainuodami tam skirtas dainas. Javų lauke būdavo rengiamos vaišės, vadintos ''sambariais''. Tikėta, kad laukų apėjimas atlieka apsauginę funkciją, juos pašventina, o vaišės javų lauke – tai auka žemei.