Dardanelai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S robotas: brūkšneliai keičiami brūkšniais (pagal lietuvių kalbos rašybos normas)
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S Automatinis brūkšnių taisymas
Eilutė 3:
 
==Istorija==
Senovėje sąsiauris vadintas Helespontu. Dardanelų vardas kilęs iš Dardanos miesto, buvusio [[Troja|Trojos]] miesto apylinkėse. Dardanelai yra 65 km ilgio, 7 – 17–1,27 km pločio, 80 m gylio. Krantai neraižyti, vienodi, iš gelsvo smiltainio, apaugę krūmais ir vaismedžiais: vynuogynais, [[alyvmedis|alyvmedžių]], citrinų ir apelsinų medžiais. Įvairiais laikais ir įvairių tautų politiniame gyvenime Dardanelai vaidino didelį vaidmenį; geopolitinė reikšmė ypač didelė [[Turkija]]i, [[Rusija]]i, [[Rumunija]]i ir [[Bulgarija]]i, taip pat ir visai Vakarų Europai.
 
Pro Dardanelus prasiveržė Kserksas, žygiavo [[Aleksandras Didysis|Aleksandras Makedonietis]], o XIV a. Europos pakraščius pasiekė turkai, kurie iki šiol yra jų faktiniai šeimininkai. Pradedant Petru I-uoju Dardanelus visaip savo įtakon stengėsi perimti Rusija. XVIII a. rusai prasiveržia pro Dardanelus ir bando įsivyrauti Viduržemio jūroje, bet tam pasipriešina anglai. Kovos dėl įtakos Dardanelams tarp didžiųjų Europos valstybių tęsėsi visą XIX a., pradedant [[1809]] m. sutartimi tarp Portos (Turkijos) ir [[Anglija|Anglijos]], pagal kurią svetimi laivai negalėjo plaukti per Dardanelus ir baigiant [[1878]] m. Berlyno sutartimi. XIX a. viduryje anglai, o [[1914]] – [[1918]] m. pradžioje vokiečiai, padėjo turkams Dardanelų pakraščius gerai įtvirtinti, todėl anglų-prancūzų laivynų bandymai [[1915]] m. vasario-balandžio mėn. prasiveržti į Konstantinopolį, atskirti Turkiją nuo Vokietijos ir jūra susisiekti su Rusija, nepavyko. Turkai valdė Dardanelus iki karo pabaigos. Lozanos sutartimi [[1923]] m. Dardanelai buvo demilitarizuoti ir tik [[1936]] m. turkai vėl atgavo teisę juos užimti savąja kariuomene.