Sentinelai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.8 |
|||
Eilutė 25:
Pirmas ryšys su sentinelais bandytas užmegzti [[1880]] m. sausį, kai į salą išsiruošė ginkluota britų ekspedicija, vadovaujama vietos administratoriaus Moriso Portmano. Britai siekė ištirti salą ir užmegzti ryšius su vietiniais naudojant įsigalėjusią praktiką – paimti vieną čiabuvį įkaitu, apdovanoti, maitinti ir paleisti atgal, kad šis palenktų visą gentį. Pirmojo išsilaipinimo metu Portmanas pakrantėje rado tik senyvą porą ir 4 vaikus – kiti, pastebėję atėjūnus, pasitraukė į džiungles. Paėmę įkaitus, britai juos nugabeno į Port Blerą. Senoliai tuojau mirė (matyt, nuo gautos ligos, kuriai neturėjo [[imunitetas|imuniteto]]), o vaikai buvo apdovanoti ir paleisti atgal į salą, kur tuoj pasitraukė į džiungles. Po to karto britai į salą nebegrįžo, ir ilgą laiką jokių bandymų užmegzti tolimesnius ryšius nebuvo atlikta.<ref>[http://www.neatorama.com/2013/07/08/The-Forbidden-Island/ The Forbidden Island]</ref>
[[1967]] m. pradėta Indijos vyriausybės programa užmegzti ryšius su sentinelais, vadovaujama antropologo, gentinės gerovės direktoriaus Triloknatho Pandito. Pirmoji ekspedicija buvo lydima karinio laivyno ir policijos pajėgų – visi saliečiai atsitraukė į džiungles, ir joks ryšys nebuvo užmegztas. Vėliau tyrinėtojai prisišvartavo prie rifo ir valtelėmis karts nuo karto plaukė į pakrantę, bet palaikė atstumą ir mėtė į vandenį dovanas. Jei sentinelai pasitraukdavo į džiungles, tada tyrinėtojai palikdavo dovanas pakrantėje. 1970 m. antropologų grupė susidūrė akis į akį su būreliu sentinelų – nors jie buvo priešiškai nusiteikę, priėmė siūlomą žuvį, vėliau kurį laiką tvyrojo įtampa buvo šūkčiojami neaiškūs žodžiai, tada moterys su savo vyrais ėmė lytiškai santykiauti, o paskui atsitraukė į džiungles.<ref>Weber, George (2005), „[https://web.archive.org/web/20130603135711/http://andaman.org/BOOK/chapter12/text12.htm Chapter 12]“, ''The Andamanese''</ref>
[[1974]] m. ''[[National Geographic]]'' ekspedicija atvyko į salą, siekdama nufilmuoti dokumentinį filmą „Žmogus, ieškantis žmogaus“ (''Man in Search of Man''). Atėjūnus lydėjo karinio laivyno kariai bei fotografas. Motorinei valčiai priplaukus prie salos, vietiniai pasirodė iš džiunglių ir paleido į atėjūnus strėlių krušą. Atsitraukę saugiu atstumu, pareigūnai pakrantėje padėjo dovanų – plastikinę mašinytę, keletą kokoso riešutų, surištą gyvą kiaulę, lėlę, keletą aliuminių indų. Sentinelai vėl paleido strėles, sužalojo filmo režisierių. Kiaulę ir lėles užkasę, su savimi pasiėmė indus ir kokosus.<ref> Pandya, Vishvajit (2009). ''In the Forest: Visual and Material Worlds of Andamanese History (1858–2006)''. University Press of America</ref> Vėliau porą kartų (~1980 m.) bandyta užmegzti kalbinį ryšį – buvo paimtas kaimyninės [[ongiai|ongių]] tautos žmogus, tačiau jam sentinelų kalbos suprasti nepavyko, o vietiniai vėl buvo nusiteikę priešiškai. 1981 m. Honkongo žvejybinis laivas su 28 žmonių įgula užstrigo prie Šiaurės Sentinelo salos – [[čiabuviai]] strėlių šūviais nuolat grasino pulti, tad jūreivius išgelbėjo sraigtasparnis. XX a. pab. sentinelai pradėjo prisileisti atvykėlius į krantą, bet po trumpo draugiškumo puldavo strėlėmis. 1996 m. Indijos vyriausybė dėl pavojaus tiek tyrėjams (panašiu būdu [[džaravai]] pražudė kelis atvykėlius), tiek čiabuviams (dėl ligų) programą nusprendė nutraukti.
| |||