Antanas Vaičiūnas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S robotas: brūkšneliai keičiami brūkšniais (pagal lietuvių kalbos rašybos normas)
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S Automatinis brūkšnių taisymas
Eilutė 12:
1924 – [[1929]] m. gyveno ir dirbo [[Klaipėda|Klaipėdoje]]. Vadovavo „Aidos“ chorui, mokytojavo [[Kretinga|Kretingoje]]. [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašte]] steigė Giedotojų draugijos sąjungos chorus, buvo šios sąjungos instruktorius. Jo rūpesčiu Klaipėdos krašte įsteigta apie 20 lietuviškų chorų, kuriuos jis kuravo.
 
Nuo [[1926]] m. vadovavo Klaipėdos miesto Centriniam lietuvių chorui (80 – 10080–100 dalyvių). Šis choras per metus surengdavo po 6 – 76–7 viešus koncertus, uoliai populiarino lietuvišką muziką. A. Vaičiūnas statė [[Mikas Petrauskas|Miko Petrausko]] operetes ir ištraukas iš operų; atliko S. Moniuszkos „Vitolio raudą“ ir sceną iš [[Šarlis Guno|Šarlio Guno]] operos „Faustas“ (pats dainavo Mefistofelio partiją), koncertavo su instrumentiniais ansambliais ir orkestrais.
 
1924 m. atgaivino Šaulių sąjungos vyrų chorą – sutelkė apie 100 dainininkų ir, išmokęs 20 kūrinių, koncertavo Klaipėdos krašte. Su Giedotojų draugijos sąjungos chorais dalyvavo 1924 ir [[1928]] m. visos Lietuvos dainų šventėse Kaune, buvo jų dirigentas. [[1927]] m. suorganizavo 1-ąją Klaipėdos krašto dainų šventę ir buvo jos vyr. dirigentas, padėjo organizuoti ir 2-ąją Klaipėdos krašto dainų šventę. Kartu su [[Juozas Žilevičius|Juozu Žilevičiumi]] bandė pastatyti M. Petrausko operą „Birutė“ ir Šarlio Guno operą „Faustas“. 1929 – [[1931]] m. Prahos konservatorijoje dar studijavo dirigavimą pas P. Dedečeką ir D. Levytsky.